FORMULARI I BARNAVE I KOSOVĖS

2. Sistemi kardiovaskular

2.1 BARNAT ME VEPRIM  POZITIV INOTROP

Inotropėt

DIGOKSINA

DOPAMINA

IZOPRENALINA

2.2 DIURETIKĖT

AMILORIDI

BUMETANIDI

FUROSEMIDI

HIDROKLOROTIAZIDI

INDAPAMIDI

MANITOLI

METOLAZONI

SPIRONOLAKTONI

2.3 BARNAT ANTIARITMIKE

Grupi I  i antiaritmikėve

Grupi II i antiaritmikėve

Grupi III i antiaritmikėve

Grupi IV i antiaritmikėve

ADENOZINA

AMJODARONI

ATENOLOLI

DIZOPIRAMIDI

KINIDINA

LABETALOLI

LIDOKAINA

MINSETILI

METOPROLOLI

PROKAINAMIDI

PROPAFENONI

SOTALOLI

VERAPAMILI

.4 BETA BLLOKUESIT

Beta-bllokuesit

ATENOLOLI

KARVEDILOLI

LABETALOLI

METOPROLOLI

PROPRANOLOLI

SOTALOLI

2.5 BARNAT QĖ NDIKOJNĖ NĖ SISTEMIN RENIN-ANGIOTENZIN DHE DISA BARNA TJERA ANTIHIPERTENZIVE

Antihipertenzivėt

HIDRALAZINA

METILDOPA

NITROPRUSIDI

Inhibuesit e enzimit konvertues tė angiotenzinės (ACE inhibuesit)

ENALAPRILI

KAPTOPRILI

LIZINOPRILI

VALSARTANI

Alfa-bllokuesit

DOKSAZOSINA

TERAZOSINA

Nitratet

DINITRATI I IZOSORBITIT

MONONITRATI I ISOSORBITIT

TRINITRATI I GLICEROLIT

Bllokuesit e kanaleve tė kalciumit

AMLODIPINA

DILTIAZEMI

NIFEDIPINA

NIMODIPINA

VERAPAMILI

2.7 SIMPATOMIMETIKĖT

ADRENALINA ( EPINEFRINA)

2.8 ANTIKOAGULANTĖT DHE PROTAMINA

EPOPROSTENOLI

HEPARINA

PROTAMINA (sulfati)

VARFARINA

2.9 BARNAT KUNDĖR AGREGIMIT TĖ TROMBOCITEVE

Barnat qė ndikojnė nė koagulimin e gjakut

ACIDI ACETILSALICILIK

ABCIKSIMABI

DIPIRIDAMOLI

KLOPIDOGRELI

2.10 BARNAT PĖR TRAJTIMIN E INFARKTIT TĖ MIOKARDIT DHE FIBRINOLIZA

Trombolitikėt (Fibrinolitikėt)

ALTEPLAZA

STREPTOKINAZA

2.11 BARNAT ANTIFIBRINOLITIKE DHE  HEMOSTATIKĖT

APROTININA

ETAMSILATI

2.12 BARNAT PĖR RREGULLIMIN E LIPIDEVE

Antilipemikėt

FLUVASTATINA

ATORVASTATINA

SIMVASTATINA

GEMFIBROZILI

 

Nė kėtė kapitull pėrshkruhen barnat mė tė pėrdorshme nė trajtimin e ērregullimeve kardiovaskulare. Edhe- pse ndryshojnė shumė nga njėri tjetri ato mund tė klasifikohen nė bazė tė veprimit tė tyre nė:

 

ACE-inhibuesit, e enzimės konvertuese tė angiotenzinės.

Pėrdoren kryesisht nė insuficiencėn kardiake, hipertension dhe infarkt. Kanė veprim tė mirė dhe tolerohen relativisht lehtė.

Antiaritmikėt, janė barna qė pėrdoren nė trajtimin e aritmive. Njė pjesė e tyre si beta bllokuesit, digoksina, lidokaina pėrveē veprimit antiaritmik kanė edhe veprime tjera tė rėndėsishme dhe pėrveē shfrytėzimit tė tyre kundėr aritmisė gjejnė aplikim klinik edhe nė shumė ērregullime tjera.

Antikoagulantėt, pėrdoren nė trajtimin dhe profilaksėn e ērregullimeve trombo-embolike. Grupet kryesore janė antikoagulantėt direkt dhe indirekt. Tė parėt inhibojnė koagulimin e gjakut duke fuqizuar veprimin e antitrombin III-shit i cili inhibon faktorėt e koagulimit tė aktivizuar si trombinėn (IIa) dhe faktorin Xa, kurse antikoagulantėt indirekt veprojnė nė sintezėn e faktorėve tė koagulimit ( e varur nga vitamina K) siē janė: protrombina, faktorėt VII, IX, X dhe proteina antikoaguluese C dhe kofaktorit tė saj proteinės S.

Antiagreguesit e trombociteve, kėto barna zvogėlojnė agregimin e trombociteve dhe pėrdoren nė parandalimin e ērregullimeve trombo-embolike te pacientėt tė cilėt kanė pėrjetuar infark, iskemi ose anginė jostabile si dhe tė pacientėt me rrezik tė lartė ndaj kėtyre ērregullimeve.

Beta bllokuesit, janė antagonist konkurues tė receptorėve beta adrenergjik dhe pėrdoren nė trajtimin e ērregullimeve kardiovaskulare si hipertension, angina pectoris, aritmi, dhe infarkt tė miokardit. Disa gjejnė pėrdorim nė trajtė pikash pėr sy, pėr tė ulur shtypjen e ngritur intraokulare nė glaukomė. Dallojnė pėr nga afiniteti i tyre pėr beta1 dhe beta2. Receptorėt, beta1  gjenden kryesisht nė zemėr kurse beta2 nė bronke, nė enėt pėrferike tė gjakut, nė mitėr dhe nė pankreas. Pėrderisa propranololi vepron nė tė dy llojet e receptorėve  beta1 dhe beta2, barnat tjera, si atenololi, kanė afinitet vetėm pėr beta1 receptorėt dhe quhen kardioselektiv.

Bllokuesit e kanaleve tė Ca, gjejnė pėrdorim, kryesisht nė trajtimin e angina pectoris dhe hipertensionit. Disa pėrdoren edhe si antiaritmik. Ato ihibojnė fluksin e Ca brenda qelizės, i cili ėshtė pėrgjegjės pėr mbajtjen e fazės sė platosė sė potencialit tė veprimit, kėshtu qė ndikohen qelizat e enėve tė gjakut, miokardit dhe qelizat pėrbrenda nyjes SA dhe AV. Efektet kryesore tė tyre janė dilatimi i arterieve koronare, pėrferike si dhe i arterioleve; veprim negativ inotrop, ngadalėsim i pėrēimit AV etj.

Antihipertenzivėt me veprim qendror, janė agonistė tė alfa2 adrenoreceptoėve, stimulimi i kėtyre receptorėve nė SNQ rezulton me rėnien e tonusit simpatik dhe ulje tė shtypjes sė gjakut.

Simpatomimetikėt,

stimulojnė nė mėnyrė tė drejtėpėrdrejtė ose indirekt receptorėt adrenergjikė dhe japin efekte tė shumta nė varėsi nga receptorėt e prekur. Stimulimi i alfa1 receptorėve jep kontraktim tė muskulaturės sė lėmuar qė qon nė vazokonstrikcion dhe si rrjedhojė nė hipertension. Stimulimi i beta1 receptorėve jep efekt inotrop pozitiv kurse stimulimi i beta 2 receptorėve jep relaksim tė muskulaturės sė lėmuar pra vazodilatim. Simpatomimetikėt kanė pėrdorim tė gjėrė, mirėpo, nė ērregullimet kardiovaskulare pėrdoren kryesisht pėr veprimin nė alfa1 dhe beta1 receptorėt, pėr tė dhėnė njė mbėshtetje hemodinamike nė trajtimin e insuficiencės akute tė miokardit dhe nė shok.

2.1 BARNAT ME VEPRIM  POZITIV INOTROP

Inotropėt

Mekanizmi i veprimit:

Glukozidet e digitalisit ushtrojnė veprimin e vet inotrop pėrmes inhibimit tė pompės tė Na/K ATP-azės nė membranėn e qelizės. Inhibimi i kėsaj pompe lejon  hyrjen e Na ekstracelular nė brendi tė qelizės kardiake. Na intracelular pastaj kėmbehet pėr Ca ekstracelular dhe tėrė kjo rezulton me rritjen e koncentrimit tė Ca intracelular. Sasia e shtuar e Ca intracelular besohet se ėshtė veprimi kryesor terapeutik i digitalisit. Rritja e koncentrimit tė Ca krijon njė ambient relativ acidik gjė qė implikon kėmbimin jonik Na/Ca. Krahas veprimit inotrop, digitalisi zvogėlon pėrqueshmėrinė, e zgjatė periudhėn refraktare dhe e rrit tonusin vagal dhe tėrė kėto reduktojnė frekuencėn ventrikulare si dhe shpjegojnė veprimin e dobishėm “antiaritmik” tė digitalisit.

Dopamina, prekursori metabolik i noradrenalinės dhe i adrenalinės, shkakton lirimin e noradrenalinės nga terminalet nervore. Efektet klinike tė saj janė nė korelacion me koncentrimin dhe shpejtėsinė e dhėnies me infuzion. Nė sistemin kardiovaskular, receptorėt e dopaminės janė tė ndarė nė D1 dhe D2 receptorė, dhe dopamina egzogjene i stimulon qė tė dyjat. Gjatė administrimit tė dozave tė vogla (1.5-2 mg/kg/min) dopamina vepron kryesisht nė receptorėt dopaminergjikė qė ndodhen nė vazat renale, mezenteriale, koronare dhe ate cerebrale e qė rezulton me vazodilatacion. Efekti klinik mė i madh i kėtij veprimi shprehet me rritjen e qarkullimit renal tė gjakut. Gjatė administrimit tė dozave mesatare terapeutike (2-10 mg/kg/min) dopamina stimulon poashtu receptorėt beta1-adrenergjik, qė rezulton me rritjen e punės kardiake ndėrsa nė tė njėjtėn kohė perzistojnė efektet vazodilatatore tė induktuara nga stimulimi i receptorėve dopaminergjik. Nė dozat e mėdha (>10 mg/kg/min) predominon agonizmi alfa-adrenergjik gjė qė rezulton me rritjen e rezistencės periferike vaskulare dhe vazokonstrikcion renal. Ėshtė interesant se fenoldopami dhe bromokriptina, agonistėt selektiv tė D1 dhe  D2-receptorėve e zvogėlojnė TA tek pacientėt hipertenziv.

Edhe pse dobutamina konsiderohet nė rradhė te parė agonist beta1-adrenergjik, ajo pėrmban poashtu beta2 dhe alfa1 efekte  stimulatore. Tėrė farmakologjia e kėtij medikamenti ėshtė pasqyrim i kombinimit tė beta agonizmit tė (+) izomerit dhe alfa agonizmit mė pak potent tė (-) izomerit tė komponimit racemik primar. Stimulimi i beta1 receptorėve adrenergjik predominon dhe rrit kontraktilitetin miokardial dhe vėllimin goditės me efekt kronotrop modest gjė qė rezulton me rritjen e punės sė zemrės. Efektet sekondare hemodinamike tė dobutaminės janė zvogėlimi i rezistencės vaskulare sistemike (afterload) dhe i presionit mbushės ventrikular (preload). Nė dallim prej dopaminės, dobutamina nuk stimulon receptorėt dopaminergjik e as nuk shkakton lirimin e noradrenalinės nga terminalet nervore simpatike.

Inodilatatorėt si p.sh. fosfodiesterazė III (PDE III) inhibuesit, amrinoni (p.sh. inamrinone ) dhe milrinoni nė mėnyrė simultane rrisin (efekt sekondar i veprimit inotrop) dhe zvogėlojnė (efekt sekondar i veprimit vazodilatator) presionin e mbushjes, preload (ngarkesėn vėllimore, sistolike) dhe afterload (ngarkesėn diastolike). Edhe pse jo tėrėsisht e kuptuar, besohet se inodilatatorėt inhibojnė izoenzimin pėrgjegjės pėr degradimin e AMP-ciklike. Inhibimi i izoenzimit PDE III rezulton me rritje tė koncentrimit intracelular tė AMP-ciklike. Ėshtė interesant tė pėrmendet se PDE III ėshtė prezent nė qelizat e miokardit dhe muskulaturėn e lėmuar tė enėve tė gjakut nė koncentrim tė lartė. Si dhe tek inotropėt tjerė, AMP-ciklike e rritur, rrit kontraktilitetin e miokardit, indeksin kardiak, kompliansėn diastolike dhe vėllimin goditės dhe tė gjitha kėto shkaktojnė rritje minimale tė frekuencės. Inodilatatorėt poashtu mund tė ndryshojnė lirimin ose/dhe marrjen e Ca nga ana e retikulumit sarkoplazmatik, ngrisin senzitivitetin e proteineve kontraktile ndaj Ca, ose aktivojnė kanalet e Na tė varura nga Ca por pėr tė gjitha kėto mekanizma nevojiten studime tė mėtutjeshme. Kjo kaskadė biokimike nė stadin e vetė tė fundit e zvogėlon kėrkesėn e miokardit pė O2, rezistencėn vaskulare sistemike, si dhe ngarkesėn diastolike dhe atė sistolike. Ėshtė e qartė se agjenti farmakologjik i cili mund tė sigurojė njė profil tė tillė hemodinamik, sidomos nėse nuk tregon efekte anėsore gjatė pėrdorimit afatgjatė ėshtė medikament premtues nė trajtimin e IKZ(insuficiencės kronike tė zemrės) ose tė gjendjeve tė zgjedhura tė punės sė zvogėluar tė zemrės. Aktualisht, rekomandohet qė pėrdorimi i inodilatatorėve tė bėhet nė periudhė afatshkurtėr me qėllim tė parandalimit tė zhvillimit tė tahifilaksės ose/dhe tė efekteve anėsore.

DIGOKSINA

Indikacionet:

Insuficienca kardiake, aritmia supraventrikulare (veēanėrisht fibrilim atrial), tahikardi paroksizmale atriale.

Kundėrindikacionet:

Te pacientėt me ndjeshmėri tė lartė nė bar, bllok i plotė kardiak, bllok i pjesshėm A-V, bradikardi e rėndė sinusale. Injekcionet e kripėrave tė kalciumit janė tė kundėrinduktuara gjatė mjekimit me digoksinė sepse mund shkaktojnė aritmi serioze.

Veprimet anėsore:

Anoreksi, tė vjellja, diarre, dhembje abdominale, ērregullime nė tė pamur, dhembje tė kokės, lodhje, pėrgjumje, konfuzion, deliri, halucinacione, aritmi, reakcione nė lėkurė dhe gjinekomasti.

Dozimi:

Tė rriturit: digjitalizim i shpejtė (24-36 orė), 1-1.5 mg nė 24 orė, nė doza tė ndara; digjitalizimi mė pak urgjent (3-5 ditė); 0.75-1.5mg nė ditė, nė doza tė ndara, deri sa tė arrihet kompensimi. Doza mbajtėse, 0,25-0.75 mg nė ditė, nė doza tė ndara.

Fėmijėt nėn 10 vjeē: digjitalizim i shpejtė (24-36orė), 0.025 mg/kg, nė intervale tė pėrshtatshme, deri sa tė arrihet kompensimi.

Fėmijėt mbi 2 vjeē: 0.02-0.04mg/kg dy javė.

Fėmijėt deri nė dy vjeē: 0.03-0.05mg/kg.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 0.125 mg, 0.25 mg, 0.5 mg.

Kapsulla: 0.05 mg, 0.1 mg, 0.2 mg.

Injekcione: 0.1 mg/mL (pediatrike), 0.25 mg/mL.

 

DOPAMINA

Indikacionet:

Shok kardiogjen nė infarkt ose ndėrhyrje kirurgjike nė zemėr.

Kundėrindikacionet:

Takiaritmi, feokromocitomė.

Veprimet anėsore:

Vjellje, vasokonstrikcion perferik, hipotension, hipertension, tahikardi.

Dozimi:

Me rrugė I.V.: me perfuzionim, nė fillim

2-5 mikrogram/kg/minut. Perfuzionimi mund tė rritet nga 1 deri nė 4 mikrogram/kg/minut, nė interval kohor prej 10 deri nė 30 minuta.

Format farmaceutike dhe dozat:

Injekcione: 40mg/mL nė ampula prej 5mL

 

IZOPRENALINA

Indikacionet:

Blloku kardiak, bradikardia e rėndė.

Kundėrindikacionet:

Pacientėt me tahikardi tė zhvilluar nga intoksikimi me digitale, aritmi, angina pectoris.

Veprimet anėsore:

Tahikardi, aritmi, hipotension, tremor, kokėdhembje.

Dozimi:

I.V. infuzion: 0.5-10 mikrogram/minut.

Format farmaceutike dhe dozat:

Injekcione: 20 mikrogram/mL nė ampula prej 10 mL.

 

2.2 DIURETIKĖT

Diuretikėt

Mekanizmi i veprimit:

Pėrveē manitolit dhe agjentėve tjerė osmotikė, tė gjithė diuretikėt ndikojnė nė transportin e elektrolitėve nė epitelin e nefronit.Tiazidet inhibojnė reapsorbimin e Na nė nivelin kortikal dhe ate nė pjesėn e nefronit tė vendosur distalisht nga ansa e Henleut.Tiazidet e ushtrojnė veprimin e tyre nga ana luminale e membranės sė nefronit, pra ata sė pari duhet tė filtrohen pėr tė mundur tė veprojnė. Metolazoni, tiazidi me potencė tė lartė dhe kohė tė gjatė tė veprimit pėrpos nė tubujt distal mund tė veprojė edhe nė ato proksimal. Jo si tiazidėt tjerė, metolazoni e mban efektivitetin e vetė edhe kur filtrimi glomelural ėshtė i ulėt, dhe kjo mund tė spjegohet me vendveprimin e tij nė pjesėt proksimale, ose mė mirė tė thuhet, potenca e tij e lartė demonstrohet me aftėsinė e tij depėrtuese nė vendin e veprimit edhe kur filtrimi glomelural ėshtė i dėmtuar.

Inhibuesit e karboanhidrazės e pengojnė veprimin e saj jo vetėm nė korteksin renal por edhe nė sy duke e redukuar prodhimin e humor aquosus si dhe nė SNQ ku shkakton zvogėlimin e prodhimit tė likuorit cerebrospinal. Nė veshkė, barnat siē ėshtė acetazolamidi potencojnė klirensin e Na dhe bikarbonateve. Nė tubujt distal vjen deri tek humbja e K gjatė tentimit tė tij tė rikthejė Na e filtruar.

Veprimi i diuretikėve tė ansės mund tė jetė i ndėrmjetėsuar me anėn e disa mekanizmave qė janė prezente brenda pjesės sė trashė, medulare tė ansės ascendente. Kėtu bėjnė pjesė: (a) pengimi nė kotransportin e Na-K-2Cl jonit nė sipėrfaqen luminale, (b) pengimi i Na-K pompės dhe (c) kėmbimi i  anioneve. Derisa furosemidi me gjasė vepron nė tė gjitha kėto pikat, bumetanidi dhe torsemidi janė specifik pėr Na-K-2Cl sistemin e kotransportit. Acidi etakrinik poashtu vepron nė pikėn e Na-K-2Cl kotransportit por ndoshta me njė mekanizėm qė dallon nga veprimi i 3 diuretikėve tė tjerė tė ansės.

Kombinime tė ndryshme tė barnave mund tė krijojnė njė efekt tė fuqishėm diuretik. Ndoshta kombinimi mė i njohur i diuretikėve ėshtė metolazoni me diuretikėt e ansės. Pėrdorimi simultan i metolazonit me diuretikėt e ansės shkakton humbje ekstenzive tė lėngjeve dhe tė elektrolitėve si pasojė e veprimit inhibues nė dy pika sekvenciale brenda nefronit. Ky kombinim pėrdoret atėherė kur efekti i diuretikėve tė ansės ėshtė mė i vogėl se sa dėshirohet. Efekt i ngjajshėm mund tė arrihet kur kombinohen tiazidet tjera me diuretikėt e ansės nėse klirensi i kreatininės nuk ėshtė aq i dėmtuar sa tė pamundėsohet arritja e tiazidit nė vendin e veprimit.Nė rastet kur filtrimi glomelural ėshtė i dobėt disa klinicistė e pėrdorin manitolin-diuretik osmotik me qėllim tė pėrfitimit tė njė koncentrimi mė tė lartė tė diuretikut tė ansės nė vendin e veprimit.

 

AMILORIDI

Indikacionet:

Ėshtė diuretik i dobėt, ruajtės i kaliumt, pėr kėtė arsye pėrdoret si mjekim alternativ nė vend tė shtesave me kalium, kur pėrdoren diuretikėt tiazidik ose tė ansės sė Henleit. Pėrdoret te hipertensioni si dhe edemat.

Kundėrindikacionet:

Pacientėt me nivel tė kaliumit tė rritur nė serum.

Veprimet anėsore:

Dhembje koke, plogėshti, marramendje, encefalopati, hipotension ortostatik, nause, anoreksi, diarre, anemi aplastike, hiperkalemi etj.

Dozimi:

Doza e zakonshme 5 mg nė ditė, mund tė rritet deri nė 10 nė rast nevoje. Dozimi maksimal 20 mg nė ditė.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta : 5 mg.

 

BUMETANIDI

Indikacionet:

Edema nga insuficienca kongjestive e zemrės, ciroza e mėlqisė, insuficienca e veshkeve, sindromi nefrotik, edema akute e mushkėrive dhe edema tek shtatzanat si dhe pėr rritjen e diurezės tek intoksikacionet me barbiturate dhe salicilate.

Kundėrindikacionet:

Koma hepatike, anuria si dhe tek mungesa e elektroliteve. Ėshtė i kontraindikuar edhe tek pacientėt me tejndjeshmėri tė njohur nė bar apo nė sulfonamide.

Veprimet anėsore:

Pėshtirosje, vjellje, ginekomasti, spazmė muskulare, hipokalemi, vertigo, kokėdhimje, hipotension, tharje e gojės diarre, dhembje abdominale, oliguri.

Dozimi:

Tė rriturit: 0.5-2 mg P.O. njė herė nė ditė. Nėse nuk arrihet efekti i dėshiruar mund tė jepet doza e dytė apo e tretė nė 4 deri 5 orė. Doza maksimale ėshtė 10 mg nė ditė. Mund tė administrohet parenteralisht, nė fillim 0.5 deri 1mg I.V. apo I.M. Nėse nuk arrihet efekti i dėshiruar atėherė administrohet doza e dytė dhe e tretė nė interval 2 deri nė 3 orė. Doza maksimale 10 mg nė ditė.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 0.5mg, 1mg, 2mg

Injekcione: 0.25mg/mL

 

FUROSEMIDI

Indikacionet:

Edemat qė shoqėrojnė insuficiencėn kardiake kongjestive, cirozėn hepatike, sėmundjet e veshkeve. Indikohet edhe te edemat pulmonare akute, te helmimet mė barbituratet. Ėshtė i efektshėm te hipertensioni nė kombinim me antihipertensivėt.

Kundėrindikacionet:

I kontraindikuar nė pacientėt me tejndjeshmėri nė bar, anuri, insuficiencė renale, tremujori i parė i shtatzanisė.

Veprimet anėsore:

Dehidrim, ērregullime tė balancit tė lėngjeve dhe elektrolitėve, hiponatremi, alkalozė hipokloremike dhe hipokalemike, ērregullime gastrointestinale, alergji, ekzantema, trombocitopeni, agranulocitozė, leukopeni, anemi plastike, hiperglikemi, glukozuri, hiperurikemi, marramendje, dhembje koke, pankreatit, spazm muskulor, hipotension postural.

Dozimi:

Oralisht: nė edema, nė fillim pėrdoren 40 mg, nė mėngjes. Doza mbajtėse ėshtė 20 mg nė ditė ose 40 mg, njė ditė po, njė ditė jo. Nė edemat rezistente doza mund tė rritet deri nė 80 mg. Te fėmijėt: 1-3 mg/kg masė trupore nė ditė. Nė oliguri mund tė pėrdoren 250 mg nė ditė.

I.M., I.V.(me injektim tė ngadalshėm): nė fillim pėrdoren 20-50 mg. Fėmijėt: 0,5-1,5 mg/kg tė masės trupore deri nė njė dozė maksimale ditore prej 20 mg nė ditė. Nė oliguri I.V. nė fillim: 250 mg pėr 1 orė nė rast nevoje mund tė pėrdoren 500 mg nė 2 orė si dhe 1g pė 4 orė. Nėse nuk arrihet rrezultati mund tė paraqitet nevoja pėr dializė.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 40 mg

Injekcione: 10 mg/mL nė ampula 2 mL.

 

HIDROKLOROTIAZIDI

Indikacionet:

Edemat nė rastet me insuficiencė kardiake kongjestive, nė sėmundje tė veshkeve, si sindromi nefrotik,  me cirozė tė mėlqisė; tek hipertensioni i vetėm ose nė kombinim mė antihipertensiv.

Kundėrindikacionet:

Pacientėt me tejndjeshmėri nė bar, anuri, insuficiencė renale, gutė, insuficiencė e rėndė hepatike, hipokalemi, hiponatremi, hiperkalcemi dhe hiperurikemi.

Veprimet anėsore:

Diarre, konstipacion, anoreksi, dhembje koke, ērregullime tė gjumit, hipotension postural, aritmi, urtikarie, fotosenzibilizim, ērregullime tė tė pamurit, trombocitopeni, ērregullime tė elektrolitėve e tė metabolizmit.

Dozimi:

20-30 mg nė njė dozė nė orėt e para tė mėngjesit. Nė raste tė rėnda mund tė pėrdoren 50-100 mg nė ditė. Qė tė arrihet njė diurezė e kėnaqshme kėshillohet pėrdorimi me ndėrprerje: pas 2-3 ditė ndėrprehet mjekimi pėr disa ditė pastaj doza duhet ulur duke zgjatur intervalin e dhėnies 1-14 ditė. Nė edemat: doza fillestare ėshtė 50-100 mg nė ditė. Nė hipertension mjafton doza prej 25-50 mg nė ditė. Doza mbajtėse 25-75 mg nė ditė. Te fėmijėt: 2 mg/kg tė masės trupore nė ditė, tė ndarė nė dy doza.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 25 mg, 50 mg.

 

INDAPAMIDI

Indikacionet:

Hipertensioni, edema.

Kundėrindikacionet:

Anuria, hipersenzitiviteti ndaj preparateve me prejardhje nga sulfonamidet.

Veprimet anėsore:

SNQ: kokėdhembje, shqetėsim, mundim, dobėsim, marramendje, anksiozitet, depresion, agjitacion.

SKV: humbje e vėllimit, dhe dehidrim, hipotension ortostatik, palpitacione, aritmi, vaskulit.

SGI: nauze, anoreksi, vjellje, dhembje abdominale, diarre, konstipacion.

SUGJ:nokturi, poliuri, urinim frekuent, impotencė.

Lėkura: ekzantemė, prurit, urtikari, flesh.

Tė tjera: shtangime muskulare, hiperurikemi asimptomatike, disbalans fluido-elektrolitik, hiponatriemi dhe hipokloremi dilutive, alkalozė metabolike, hipokalemi, humbje peshe.

Dozimi:

1.25-5 mg nė ditė.

Format farmaceutike dhe dozat: 

Tableta: 1.25 mg, 2.5 mg.

Tableta : 1.5 mg (me lirim tė ngadalėsuar tė substancės aktive).

 

MANITOLI

Indikacionet:

Parandalimi dhe mjekimi i oligurisė tek insuficienca renale; ulje e presionit intrakranial dhe trajtimi i edemės sė trurit; ulje e presionit intraokular dhe pėr trajtimin e helmimeve.

Kundėrindikacionet:

Kongjestionet pulmonare, edemat pulmonare, hemoragji intrakraniale, insuficienca kardiake kongjestive.

Veprimet anėsore:

Vjellje, dhembje koke, marramendje, ethe, tahikardi, dhembje gjoksi, hiponatremi, dehidrim, turbullim i tė pamurit, konvulzione, urtikarie, edemė pulmonare, 

Format farmaceutike dhe dozat:

Tretėsirė pėr infuzion: 10%, 20% ,250 mL dhe 500 mL.

 

METOLAZONI

Indikacionet:

Edemat kardiake dhe renale.

Kundėrindikacionet:

Anuri, komė hepatike ose prekomė, hipersenzitiviteti ndaj tiazideve ose derivateve tjera tė sulfonamideve.

Veprimet anėsore:

SNQ: mundim, kokėdhembje, dobėsi, parestezione, pėrgjumje, depresion, anksiozė, ērregullime tė tė pamurit.

SGI: anoreksi, nauze, pankreatit,vjellje, konstipacion, dhembje abdominale.

SUGJ: nokturi, poliuri, urinim frekuent, impotencė.

SKV: dehidrim, hipotension ortostatik, palpitime, vaskulit, nivel i rritur i holesterolit.

Hematologjike: anemi aplastike, agranulocitozė, leukopeni.

Hepatike: hepatit, ikter.

Lėkura: dermatit, fotosenzitivitet, ekzantemė, purpurė, urtikarie, prurit.

Tė tjera: hiperglikemi, dėmtim i tolerancės sė glukozės, disbalancė e elektroliteve dhe e lėngjeve, hipokalemi, hipomagnezemi, hiponatremi dhe hipokloremi dilutive, alkalozė  metabolike, hiperkalcemi, shtangime muskulare.

Dozimi:

Edema: 5-20 mg (retard tableta), P.O. nė ditė.

Hipertensioni: 2.5-5mg (retard tableta) P.O. nė ditė. Ose tableta prej 0.5 mg njė herė nė ditė (paradite) me mundėsi tė rritjes sė dozės deri nė 1 mg nė ditė. Mund tė kombinohet me antihipertenzivėt tjerė.

Format farmaceutike dhe dozat: 

Tableta (retard): 2.5mg, 5mg, 10mg.

Tableta (me veprim tė shpejtė): 0.5mg.

 

SPIRONOLAKTONI

Indikacionet:

Edema, hipertensioni, hipokalemia diuretike, trajtimi i hiperaldosteronizmit primar, ciroza hepatike me ascit dhe edemė etj.

Kundėrindikacionet:

Pacientėt e ndjeshėm nė spironolakton, anuria, insuficienca renale akute ose progresive, hiperkalemia.

Veprimet anėsore:

Gjinekomasti, ērregullime gastrointestinale, dhembje koke, pėrgjumje, ekzantemė, ataksi, konfuzion mendor, ērregullime menstruale, impotencė etj.

Dozimi:

Hipertension: 50-100 mg nė ditė, mund tė rritet gradualisht deri nė 200 mg.

Edemat 100 mg nė ditė, mund tė rritet deri nė 400 mg nė ditė.

Edema idiopatike: 100 mg nė ditė

Edema tė fėmijėt: 3.3 mg pėr kg peshe trupore nė ditė.

Sindromi nefrotik: 100-200 mg nė ditė

Ciroza 100 mg nė ditė ose deri nė 200-400 mg nė ditė.

Aldosteronizmi: 400 mg nė ditė.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 25 mg, 50 mg, 100 mg.

 

2.3 BARNAT ANTIARITMIKE

 

Grupi I  i antiaritmikėve

Mekanizmi i veprimit:

Grupi i parė i antiaritmikėve janė substanca qė veprojnė nė membranėn e qelizės dhe atė nė kanalet e Na duke e zvogėluar shpejtėsinė maksimale  tė depolarizimit (Vmaks.) qė pasqyrohet nė fazėn O tė potencialit tė aksionit. Bllokada e kanaleve tė natriumit rezulton me automaticitetin e zvogėluar, vonimin e pėrqueshmėrisė, dhe prolongimin e periudhės sė refraktaritetit.

Grupi I i antiaritmikėve klasifikohet mė tutje nė tri nėngrupe ; Ia, Ib dhe Ic. Diferenca nė mes tė kėtyre tri nėngrupeve qėndron nė natyrėn e inhibimit tė kanaleve jonike tė Na. “On-off’ (kyqės-ēkyqės) kinetikėt e receptorėve  referojnė (tregojnė) pėr afinitetin pėr lidhje tė barit pėr kanalet e Na (“on” kinetikėt). “Off” kinetikėt karakterizohen me shpejtėsinė e shprehur tė disocimit tė barit nga kanalet e Na. Grupi I i antiaritmikėve poashtu cilėsohet me karakteristika tė caktuara varėsisht nga mekanizmi me tė cilinė inhibohen kanalet e Na.

Nėngrupi Ia ushtron njė veprim mesatar nė  receptorėt e kanaleve tė Na gjė qė implikon njė efekt tė moderuar nė shpejtėsinė e depolarizimit. Kėtu bėjnė pjesė kinidina, prokainamidi dhe dizopiramidi.

Nėngrupi Ib (lidokaina, meksiletini dhe tokainidi) karakterizohet me njė “on-off” veprim rapid nė receptorėt e kanaleve tė Na dhe si pasojė e kėtij veprimi tė shkurtėr kanė efekt minimal nė depolarizim.

Nėngrupi Ic (enkainidi, flekainidi, moricizina dhe propafenoni) ushtrojne njė veprim “on-off” tejet tė ngadalshėm nė receptorėt e kanaleve tė Na dhe pėr kėtė arsye kanė efekt tė madh nė depolarizim ,gjė qė demonstrohet me ndryshime tė shprehura nė fazėn O tė potencialit tė akcionit.

Grupi II i antiaritmikėve

Mekanizmi i veprimit:

Antagonistėt Beta-adrenergjik bėjnė gara me neurotransmiterėt adrenergjik (p.sh. kateholaminet) pėr lidhjen me receptorėt simpatik. Efekti primar pozitiv farmakodinamik/elektrofiziologjik i beta-bllokuesve konsiderohet tė jetė si pasojė e antagonizmit direkt ndaj stimulimit adrenergjik nė nyjet AV dhe SA. Pėr kėtė arsye  pėrdorimi i beta-bllokuesve do tė ishte mė i dėshirueshėm tek aritmitė e shkaktuara si pasojė e defekteve nė kėto nyje.Farmakologjikisht, kėto substanca mund tė rrisin AV refraktaritetin, zvogėlojnė automaticitetin dhe ngadalsojnė kondukcionin.

Grupi III i antiaritmikėve

Mekanizmi i veprimit:

Amjodaroni, bretiliumi dhe sotaloli janė tre pėrfaqėsuesit primar tė kėtij grupi edhe pse ekzistojnė edhe substanca tjera me veprim tė ngjajshėm nė zemėr. Grupi III vepron , sė paku sa i pėrket veprimit primar elektrofiziologjik tė tyre, duke e rritur kohėzgjatjen e potencialit tė akcionit nėpėr tėrė miokardin dhe nė mėnyrė konsekuente prolongon periudhėn refraktare efektive.Prej tė gjithė klasave tė antiaritmikėve mė sė paku dihet pėr mekanizmin e veprimit tė kėtij grupi. Aq mė tepėr, shumė prej tyre kanė edhe veprime tė tjera me efekte tė shumėfishta farmakologjike dhe elektrofiziologjike.

Disa hulumtime  tregojnė se barnat e klasės III  ushtrojnė veprimin e tyre primarisht pėrmes bllokadės sė  kanaleve jonike tė Ka.Nė pėrgjithėsi nuk besohet se veprimi i tyre ėshtė si pasojė e bllokadės sė kanaleve tė Na ose i zvogėlimit tė shpejtėsisė sė pėrqimit dhe tė automaticitetit.

Pa marrė parasysh se sa dihet pėr mekanizmat e veprimit tė kėtij grupi ka mbetur edhe shumėēka tė hulumtohet. Shumė pjesėtarė tė kėtij grupi kanė efekte tė shumėfishta elektrofiziologjike. P.sh. amjodaroni posedon karakteristikat elektrofiziologjike tipike pėr anėtarėt e grupeve tjera ; aftėsi potenciale pėr bllokimin e kanaleve tė Na (grupi I), alfa dhe beta bllokadė jokompetitive (grupi II), veprim tė njėjtė si grupi III (qė nuk ėshtė rast me bretiliumin ose sotalolin) dhe nė fund bllokim i kanaleve tė Ca (karakteristikė tė klasės IV). Mė tutje,edhe pse amjodaroni ishte krijuar dhe testuar parimisht si antianginoz ai posedon edhe efektin vazodilatator koronar dhe periferik. Sotaloli posedon karakteristikat farmakodinamike, elektrofiziologjike dhe farmakologjike tė grupit II dhe III.Disopiramida edhe pse e klasifikuar nė grupin I posedon poashtu karakteristikat e grupit III.

Bretiliumi (nė fillim ishte hulumtuar si njė agjent antihipertenziv) sė pari shkakton lirimin e norepinefrinės (noradrenalinės) prej pjesėve terminale tė fijeve simpatike, e pastaj pason veprimi i tij antiadrenergjik. Duke u koncentruar nė pjesėn terminale tė fijes nervore simpatike bretiliumi tani pengon lirimin e mėtutjeshėm tė norepinefrinės.Veprimi pėrfundimtar ėshtė beta-bllokada indirekte. Farmakologjia e bretiliumit ėshtė unike pėr arsye se ai nė fillim indukton lirimin e norepinefrinės prej terminaleve nervore adrenergjike, dukuri qė mund tė jetė e dobishme nė aspektin e rivėnies (ripėrtrirjes) sė qarkullimit koronar tė gjakut dhe tė modifikimit tė zhvillimit tė aritmisė. Kėto procese janė tė ngjajshme me veprimin e norepinefrinės nė rastet e reanimimit.

Grupi IV i antiaritmikėve

Mekanizmi i veprimit:

Ky grup i antiaritmikėve (bllokuesit e Ca kanaleve), bėn inhibimin e hyrjes intracelulare tė Ca pėrmes kanaleve tė ngathėta tek tė ashtuquajturat “indet e varura nga Ca” tė miokardit qė kryesisht janė tė koncentruara nė nyjet SA dhe AV. Prej tė gjithė antagonistėve tė kanaleve tė Ca qė janė nė disponim, vetėm verapamili dhe diltiazemi posedojnė aktivitet sinjifikant antiaritmik. Bllokada e kanaleve tė Ca e ngadalėson pėrqueshmėrinė, e ulė automaticitetin dhe e zgjatė periudhėn refraktare si nė nyjen SA ashtu edhe nė atė AV. Si rezultat, pragu i ngacmimit i nyjes SA rritet, nė EKG vėrehet zgjatja e PR intervalit dhe pėrgjegjja e ventrikujve nė impulset atriale zvogėlohet.Pėr kėto arsye verapamili dhe diltiazemi janė tė pėrshtatshėm pėr trajtimin e tahikardive supraventrikulare duke pėrfshirė dhe tahikardinė paroksizmale supraventrikulare, fibrilimin atrial dhe/ose flaterin atrial si dhe tahikarditė ri-hyrėse qė pėrfshijnė nyjen AV.

 

ADENOZINA

Indikacionet:

Pėr konvertim tė shpejtė nė ritmin sinusal normal tė tahikardive paroksizmale supraventrikulare.

Kundėrindikacionet:

Pacientėt me ndjeshmėri tė lartė nė bari; te pacientėt qė vuajnė nga shkalla e 2-tė dhe 3-tė e bllokut A-V, nga sindromi i sinusit tė sėmurė (pėrjashtuar pacientėt me pacemaker artificia funksional) dhe astma.

Veprimet anėsore:

Skuqja fytyrės, dispne, bronkospazmė, ndjenjė e shtrėngimit nė krahror, djersitje, palpitacione, turbullim i tė pamurit, bradikardi, dhembje krahrori, dhembje koke, marramendje, dhembje shpine, qafe dhe krahėsh, shije metalike. Kėto efekte janė tė lehta dhe mirė tolerohen nga pacientėt.

Dozimi:

Me injektim tė shpejtė nė venė: 3 mg brenda 2 sekondash; nė rast nevoje pas 1-2 minutash injektohen 6 mg dhe pastaj edhe njėherė 12 mg pas 1-2 minutash.

Format farmaceutike dhe dozat:

Injekcione: 3 mg/mL nė 2 mL dhe 3 mL ampulė.

 

AMJODARONI

Indikacionet:

Tahiaritmi tė shoqėruara me sindromin Wolf-Parkinson –White, flater atrial dhe fibrilim. Tė gjitha takiarimitė me natyrė paroksismale kur barnat e tjera nuk mund tė pėrdoren.

Kundėrindikacionet:

Tek pacientėt me ndjeshmėri tė lartė nė barin. Bradikarditė sinusale, bllok A-V (pėrveē rasteve tė pacemakerit r); nė ērregullime orale: 200 mg, 3 herė nė ditė, pėr njė javė. Njė javė mė vonė doza ulet nė 200 mg, 2 herė nė ditė. Doza mbajtėse ėshtė 200 mg nė ditė.

I.V.: Pėr mjekimin e krizave 5 mg/kg masė trupore (1-3minuta) ose mė perfuzionim, 300 mg (20-120 minuta). Pėr parandalimin e krizave 10-20 mg/kg masė trupore me perfuzionim pėr disa ditė. Nė raste tepėr urgjente mund tė pėrdoren, me injektim tė ngadalshėm nė venė, 150-300 mg, nė 10-20 mL tretėsirė glukoze 5% me kohėzgjatje tė paktėn 3 minuta (vetėm nė repartet e reanimacionit).

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 100 mg, 200 mg.

Injekcione: 50 mg/mL, nė ampula 3mL.

 

ATENOLOLI

Indikacionet:

Hipertensioni arterial (esencial dhe renal).

Kundėrindikacionet:

Pacientėt me ndjeshmėri tė lartė ndaj barit; bradikardi sinusoidale: shkalla e 2-tė dhe e 3-tė e bllokut A-V; insuficiencė kardiake kongjestive e dekonmpensuar.

Veprimet anėsore:

Bradikardi, ērregullime tė gjumit, ērregullime tė tė pamurit, ekzantemė, ērregullime gastrointestinale, insuficiencė kardiake, bllok kardiak, hipotension, parestezi, hipoglikemi.

Dozimi:

Oralisht: 100 mg nė ditė, mė mirė nė mėngjes. Doza maksimale ėshtė 200 mg nė ditė.

I.V.: 5 mg nė kohėzgjatje prej 5 minutash dhe pas 10 minutash 5 mg tė tjera. Pastaj kalohet nė trajtim oral 50 mg nė ēdo 12 orė dhe nė fund 10 mg oralisht, 7 ditė.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 25 mg, 50 mg, 100 mg.

Injekcione: 5 mg/10 mL.

 

DIZOPIRAMIDI

Indikacionet:

Aritmitė ventrikulare sidomos tė atyre pas infarktit tė miokardit dhe tė aritmive supraventrikulare.

Kundėrindikacionet:

Pacientėt mė ndjeshmėri tė lartė nė bar, sindromi i sinusit tė sėmurė, shkalla e 2-tė dhe e 3-tė e bllokut tė zemrės nė absencė tė pacemakerit, shok kardiogjen dhe insuficiencėė e rėndė kardiake e pa kompensuar.

Veprimet anėsore:

Hipotension, kollips kardiovaskular, tharje goje, turbullim i tė pamurit, retenė e urinės, psikozė akute, ikter kolestatik, hipoglikemi.

Dozimi:

Me rrugė  orale: 300-800mg nė ditė nė doza tė ndara,

I.V.: 2mg/kg masė, ngadalė pėr njė kohė tė paktėn 5 minuta, deri nė njė dozė maksimale prej 150mg. Pas kėsaj menjėherė vijohet ose me 200mg oralisht e pastaj mė 200mg, ēdo 8 orė ose me 0.4mg/kg nė orė. Me perfuzion nė venė: nė orėn e parė 300mg dhe pastaj 800mg nė ditė.

Format farmaceutike dhe dozat:

Kapsulla: 100mg, 150mg.

Injekcione: 10mg/mL nė ampula 5mL (si fosfat)

 

KINIDINA

Indikacionet:

Mposhtje e tahikardive supraventrikulare dhe aritmive ventrikulare.

Vėrejtje tė posaēme:

Test doza prej 200 mg pėr zbulimin e reakcioneve tė tejndjeshmėrisė.

Kundėrindikacionet:

Blloku i zemrės.

Veprimet anėsore:

Shiko tek prokainamidi; aritmitė ventrikulare, trombocitopeni, anemi hemolitike, rrallėherė hepatit granulomatoz, cinhonizėm.

Dozimi:

Sulfat kinidine 200-400 mg nga 3-4 herė nė ditė .

Shėnim: Sulfat kinidine 200 mg= Bisulfat kinidine 250 mg.

Forma farmaceutike dhe doza:

 

LABETALOLI

Indikacionet:

Tek hipertensioni i lehtė, i moderuar dhe i rėndė si dhe hipertensioni gjatė shtatzanisė; angina pectoris me hipertension egzistues. Injekcionet indikohen nė ato raste, kur kontrolli i shpejtė i tensionit ėshtė thelbėsor tek pacientėt me hipertension tė rėndė; hipertensionin e rėndė tek shtatzanitė apo gjatė anestezisė sė pėrgjithshme, kur indikohet njė teknikė hipotensive. Injekcionet indikohen edhe nė epizodat hipertensive pas infarktit akut tė miokardit.

Kundėrindikacionet:

Pacientėt me tejndjeshmėri ndaj barit; bllok i zemrės i shkallės sė dytė ose tė tretė; shok kardiogjen ose gjendje tė tjera qė shoqėrohen me hipotension tė rėndė ose bradikardi tė rėndė. Injekcionet janė tė kontraindikuara nė kontrollin e epizodave hipertensive pas njė infarkti tė miokardit.

Veprimet anėsore:

Dhembje koke, marramendje, letargji, kongjestion i hundės, gjendje shpirtėrore e keqe, djersitje dhe rrallė edemė e nyjeve tė kėmbės.Tė gjitha kėto efekte anėsore shfaqen gjatė javėve tė para tė mjekimit. Dozat e larta shkaktojnė hipotension postural. Nė raste tė rralla mund tė paraqiten miopati toksike, angjioedemė e dispne, dėmtime tė melqisė.

Dozimi:

Me rrugė orale: nė fillim 100 mg (pėr tė moshuar 50 mg), 2 herė nė ditė, qė merren gjatė ngrėnjes. Kjo dozė mund tė rritet pas 2 javėsh deri nė njė dozė tė zakonshme 200 mg, 2 herė nė ditė e qė pastaj mund tė arrijė deri nė 800 mg nė ditė, nė  dy doza tė ndara. Doza maksimale ėshtė 2,4 g. I.V.: 50 mg, tė paktėn mbrenda 1 minuti e qė mund tė pėrsėritėt sipas nevojės pas 5 minutash. Doza maksimale 2,4 g. Me perfuzionim nė venė: 2 mg/minutė doza e zakonshme ėshtė 50-200 mg. Hipertensioni tek shtatzania mjekohet mė 20 mg/orė, qė dyfishohet ēdo 30 minuta. Doza maksimale ėshtė 160 mg/orė. Hipertensioni pas infarktit tė miokardit mjekohet me 15 mg/orė qė rritet gradualisht deri nė maksimalisht 120 mg/orė.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 100 mg, 200 mg, 400 mg.

Injekcione; 5 mg/mL nė 5 mL, 20 mL ampula

 

LIDOKAINA

Indikacionet:

Aritmitė ventrikulare posaēėrisht mbas infarktit tė miokardit.

Vėrejtje tė veēanta:

Tė pėrdoren doza mė tė vogla nė insuficiencė kardiake, hepatike dhe nė rast tė nėnshtrimit opercioneve kardiovaskulare; tė vjetrit.

Kundėrindikacionet:

Ērregullimet sinoatriale, tė gjitha shkallėt e blloqeve atrioventrikulare, depresion i rėndė miokardial; porfiria.

Veprimet anėsore:

Marramendje, parestezi ose pėrgjumje (veēanėrisht nėse jepet shpejt injekcioni); konfuzion, depresion respirator dhe konvulzione; hipotension dhe bradikardi (mund tė shpiejė deri nė arrest tė zemrės); janė raportuar edhe raste tė reakcioneve tė tejndjeshmėrisė.

Dozimi:

Me injekcion intravenoz te pacentėt pa ndonjė dėmtim tė madh cirkulator jepen 100 mg nė bollus gjatė disa minutave (50 mg te pacentėt e lehtė ose te pacientėt mė dėmtim mė tė rėndė cirkulator), tė vazhdohet menjėherė me infuzion tė lidokainės 4 mg/min gjatė 30 minutave duke i dhėnė nga 2 mg/min pėr 2 orė, pastaj nga 1mg/min; tė reduktohet edhe mė koncentrimi nėse dhėnja e infuzionit zgjatė edhe mbas 24 orėsh (monitorimi me EKG dhe kėshillat e specialistit pėr infuzion janė tė nevojshme).

Me rėndėsi:

Dhėnja e injekcionit intravenoz tė lidokainės ka veprim tė shkurtė farmakologjik (i cili zgjat 15-20 minuta). Nėse infuzioni intravenoz nuk ėshtė nė disponim injekcionet intravenoze, mund tė fillohet me 50-100 mg lidokain e cila dozė nėse ėshtė e nevojshme mund tė pėrsėritet njė ose dy herė nė intervale kohore prej jo mė pak se 10 minutash.

Dozat dhe format farmaceutike:

Injekcion: 20 mg/mL 2mL amp, 5 mL amp, 10 mL amp, 20 mL amp.

Infuzion: 1 mg/mL dhe 2 mg/mL nė glukozė 5% 500 mL.

 

MINSETILI

Indikacionet:

Aritmitė ventrikulare posaēėrisht mbas infarktit tė miokardit.

Vėrejtje tė veēanta:

Insuficienca e mėlqisė; monitorim pėr sė afėrmi i fillimit te terapisė (pėrfshirė EKG, shtypja e gjakut, etj.)

Kundėrindikacionet:

Bradikardia, shoku kardiogjen; shkallė e lartė e bllokut AV (pėrderisa nuk ėshtė vendosur pacemaker-i).

Veprimet anėsore:

Pėshtirosje, vjellje, konstipacion; bradikardi, hipotension, fibrilacion atrial, palpitacion, defekte nė pėrqueshmėri, ekzacerbim i aritmive, torsades de pointes; pėrgjumje, konfuzion, ērregullime psikiatrike, disartri, ataksi, parestezi, nistagmus, tremor; janė raportuar: verdhėz, hepatit dhe ērregullime tė gjakut.

Dozimi:

Doza fillestare ėshtė 400 mg (mund tė rritet deri nė 600 mg nėse gjithashtu jepen analgjetikėt opioidė ) duke vazhduar mbas 2 orėsh edhe me 200-250 mg. Dozimi i rėndomtė ėshtė 3-4 herė nė ditė. Me injekcion intravenoz jepen 100-250 mg me shpejtėsi tė dhėnjes prej 25 mg/minut me monitorim tė EKG duke vazhduar me infuzion tė tretėsirės 0.1% gjatė 1 ore, 125 mg/orė gjatė 2 orėsh dhe pastaj me nga 500 mikrogram nė minut.

Dozat dhe format farmaceutike:

Kapsulla: 50 mg, 200 mg

Injekcione: 25 mg/mL 10 mL amp.

 

METOPROLOLI

Indikacionet:

Hipertensioni, aritmitė e shfaqura gjatė anestezionit, angina pectoris, tireotoksikoza, profilaksa e migrenės.

Vėrejtje tė posaēme:

Shiko tek propranololi; tė reduktohet doza tek dėmtimi i mėlqisė.

Kundėrindikacionet:

Shiko tek propranololi.

Veprimet anėsore:

Shiko tek propranololi.

Dozimi:

Nėpėrmjet gojės pėr hipertension fillimisht 100 mg nė ditė; doza mbajtėse 100-200 mg nė ditė tė merret nė 1-2 doza. Pėr anginė 50-100 mg tė merret 2-3 herė nė ditė.Pėr aritmi rėndom 50 mg tė merret 2-3 herė nė ditė; nėse ėshtė e nevojshme tė merren deri nė 300 mg nė ditė nė doza tė ndara. Pėr profilaksė tė migrenės tė merren 100-200 mg nė ditė nė doza tė ndara. Pėr tireotoksikozė (terapi pėrcjellėse) tė merren 4 herė nė ditė nga 50 mg.

Nėpėrmjet injekcionit intravenoz pėr aritmi tė jepen deri nė 5mg me shpejtėsi 1-2 mg/minut, nėse ėshtė e nevojshme tė pėrsėritet pas 5 minutash; doza e pėrgjithshme 10-15 mg.

Shėnim: Bradikardisė shumė tė shprehur mund t’i kundėrvihemi me injekcion intravenoz tė  0.6-2.4mg atropinė,  tė ndarė nė doza prej 600 mikrogramėsh; pėr mbidozim konsultoni literaturėn pėrkatėse.

Nė intervenimet kirurgjike, 2-4 mg nėpėrmjet injektimit tė ngadalshėm pėr induksion ose kontrollim tė aritmive tė shfaqura gjatė anestezionit; mund tė jepen deri nė 10 mg maksimalisht nėse ėshtė e nevojshme, nė doza tė ndara 2 miligramshe.

Pėr intervenim tė hershėm mbrenda 12 orėsh tė paraqitjes sė infarktit, tė jepen 5 mg nėpėrmjet injekcionit intravenoz, ēdo 2 minuta deri nė 15 mg maksimalisht duke u pasuar pas 15 minutash, pas dozės sė fundit intravenoze, me 50 mg nėpėrmjet gojės. Doza prej 50 mg vazhdohet tė jepet ēdo 6 orė gjatė 48 orėsh; doza mbajtėse ėshtė 200 mg nė doza tė ndara.

Forma farmaceutike dhe doza:

Tableta: 50mg, 100mg

Tableta me lirim tė modifikuar: 200mg

Injekcione: 5mg/5mL

 

PROKAINAMIDI

Indikacionet:

Aritmitė ventrikulare posaēėrisht mbas infarktit tė miokardit; tahikardia atriale.

Vėrejtje tė veēanta:

Tė vjetrit; insuficienca renale dhe hepatike, miastenia gravis, shtatzania.

Kundėrindikacionet:

Blloku i zemrės, insuficienca e zemrės, hipotensioni; lupus eritematosus sistemik; torsades de pointes nuk ėshtė indikacion pėr dhėnje; laktacioni.

Veprimet anėsore:

Pėshtirosje, diarre, urtikari, ethe, depresion i miokardit, insuficiencė e zemrės, sindrom i ngjashėm me lupus eritematosus, mbas trajtimit tė gjatė agranulocitoza; janė raportuar edhe psikoza dhe angioedema.

Dozimi:

Me injekcion intravenoz (shpejtėsia e dhėnjes nuk duhet tė kalojė 50 mg/min), 100 mg me monitorim tė EKG, tė pėrsėritet nė intervale kohore prej 5 minutash derisa tė arrihet kontrollimi i aritmisė; doza maksimale 1 g.

Me infuzion intravenoz jepen 500-600 mg gjatė 25-30 minutash me monitorim tė EKG, dhe duke vazhduar me shpejtėsi tė dhėnjes prej 2-6 mg/min, dhe pastaj nėse ėshtė e nevojshme trajtimi oral si mė lartė duke filluar 3-4 orė mbas infuzionit.

Dozat dhe format farmaceutike:

Tableta: 250 mg

Injekcione: 100 mg/mL 10 mL amp.

 

PROPAFENONI

Indikacionet:

Aritmitė ventrikulare; tahiaritmitė paroksizmale supraventrikulare tė cilat pėrfshijnė fluterin atrial ose fibrilacion dhe tahikarditė paroksizmale rihyrėrse tė cilat pėrfshijnė nyjen AV ose rrugėt ndihmėse, nė tė cilat terapia standarde ėshtė joefektive ose e kontraindikuar.

Vėrejtje tė veēanta:

Insuficienca e zemrės; insuficienca hepatike dhe renale; tė vjetrit; pacientėt me pacemaker; shtatzania dhe laktacioni; kujdes i madh duhet kushtuar sėmundjeve obstruktive respiratore qė mund tė jenė pasojė e aktivitetit beta-bllokues (ėshtė i kundėrindikuar nė rastet e rėnda).

Kundėrindikacionet:

Insuficienca e pakontrolluar e zemrės, shoku kardiogjen (pėrveē e induktuar nga aritmia), bradikardia e rėndė, ērregullimet e elektroliteve, sėmundjet e rėnda obstruktive respiratore, hipotensioni i zhvilluar; miastenia gravis; tė shmanget nė disfunksionet e nyjes sinusale nėse nuk rregullohet ritmi nė mėnyrė adekuate, defektet e pėrqueshmėrisė atriale, shkalla e dytė ose mė e lartė e bllokut AV, blloku i i tufzės sė degės ose blloku distal.

Veprimet anėsore:

Efektet antimuskarinike pėrfshirė konstipacionin, tė pamurit e turbullt dhe goja e thatė; janė raportuar: marramendja, pėshtirosja dhe vjellja, lodhja, shija e idhėt, diarrea, kokėdhembja dhe reakcionet alergjike tė lėkurės; hipotension postural posaēėrisht te tė vjetrit; bradikardia, blloku sinoatrial, atrioventrikular ose intraventrikular; efektet aritmogjene (proaritmikė); rrallėherė reakcione tė tejndjeshmėrisė (kolestaza, ērregullimet e gjakut, sindromi i lupusit), konvulzionet; ėshtė raportuar gjithashtu edhe mioklonusi.

Dozimi:

Pėr pacientėt mbi 70 kg fillimisht jepen nga 150 mg tri herė nė ditė mbas ushqimit nėn mbikėqyrjen me EKG nė spital dhe duke kontrolluar shtypjen e gjakut (nėse intervali QRS ėshtė i prolonguar mė shumė se 20% tė reduktohet doza ose tė ndėrpritet dhėnja e dozės pėrderisa EKG tė mos vijė nė suaza tė kufijve normal); mund tė rritet doza nė intervale mė sė paku 3 ditore deri nė 300 mg nga dy herė nė ditė, dhe nėse ėshtė e nevojshme deri nė maksimalisht 300 mg tri herė nė ditė; te pacientėt nėn 70 kg tė reduktohet doza. Tė vjetrit mund tė kenė pėrgjegjje terapeutike me doza mė tė vogla.

Dozat dhe format farmaceutike:

Tableta: 150 mg, 300 mg

Injekcione: 3.5 mg/mL 10 mL amp.

 

SOTALOLI

Indikacionet:

Tabletat dhe injekcionet: aritmitė qė rrezikojnė jetėn, pėrfshirė tahiaritmitė ventrikulare, tahiaritmia ventrikulare simptomatike e paqėndrueshme.

Tabletat si tė vetme: profilaksa e tahikardisė ose fibrilacionit atrial,  tahikardia paroksizmale AV rihyrėse (nodale dhe pėrfshirė edhe rrugėt ndihmėse), tahikardia paroksizmale supraventrikulare pas intervenimit kirurgjik nė zemėr, mbajtja e ritmit sinusal pas kardioverzionit tė fibrilacionit ose flaterit atrial.

Injekcionet si tė vetme: studimi elektrofiziologjik i aritmive tė induktuara ventrikulare dhe supraventrikulare; substituim i pėrkohshėm i tabletave.

Kėshillohet qė pėrdorimi i sotalolit do tė duhej tė kufizohej pėr trajtimin e aritmive ventrikulare ose pėr profilaksė tė aritmive supraventrikulare. Mė nuk do tė duhej tė pėrdorej pėr anginė, hipertension, tireotoksikozė ose pėr parandalime sekondare pas infarktit tė  miokardit; kur bėhet ndėrprerja e sotalolit pėr kėto indikacione, doza do tė duhej tė reduktohet gradualisht.

Vėrejtje tė posaēme:

Shiko tek propranololi; redukto dozėn tek funksioni i zvogėluar i veshkeve (nėse ėshtė i rėndė tė shmanget); korrekto hipokaleminė, hipomagnezeminė ose ērregullimet tjera tė elektrolitėve; diarre e rėndė ose e prolonguar.

Kundėrindikacionet:

Shiko tek propranololi; sindromi kongjenital ose i fituar i QT tė gjatė; torsades de pointes; dėmtimi i veshkeve.

Veprimet anėsore:

Shiko tek propranololi; efekti (proaritmik) aritmogjenik (torsades de pointes-rrezik i shtuar tek femrat).

Dozimi:

Nėpėrmjet gojės: me monitorim EKG dhe matjen e intervalit QT tė korrektuar, aritmitė trajtohen fillimisht me 80 mg nė ditė tė ndarė nė 1-2 doza, duke rritur gradualisht dozėn nė intervale 2-3 ditėshe deri nė dozėn e rėndomtė prej 160-320 mg nė ditė, tė ndarė nė dy doza. Dozat mė tė larta prej 480-640 mg nė ditė pėrdoren pėr aritmitė ventrikulare qė rrezikojnė jetėn, nėn mbikėqyrjen e specialistit.

Aritmitė akute trajtohen me injekcion qė duhet tė jepet mbi 10 minuta  20-120 mg me EKG monitorim, duke e pėrsėritur nėse ėshtė e nevojshme nė intervale 6 orėshe ndėrmjet injekcioneve.

Pėr qėllime diagnostike duhet tė shikohet literatura e produktit.

Shėnim: Tek bradikardia serioze mund tė kundėrveprohet me 0,6-2,4 mg injekcion intravenoz tė sulfatit tė atropinės  tė ndarė nė doza prej 600 mikrogramėsh.

Forma farmaceutike dhe doza:

Tableta tė veshura: 40mg, 80mg, 160mg

Injekcione: 40mg/4mL

 

VERAPAMILI

Indikacionet:

Aritmi supraventrikulare, angina pectoris, hipertension.

Kundėrindikacionet:

Hipotension, bradikardi, shkalla e dytė dhe e tretė e bllokut A-V, sindromi i sinusit tė sėmurė, shok kardiogjen, bllok sinoatrial, flater atrial ose fibrilim qė ndėrlikon sindromin Wolf-Parkinson-White.

Veprimet anėsore:

Konstipacion, mundim, vjellje, dhembje koke, marramendje, skuqje, edemė e kėmbėve, nė raste tė rralla dėmtim i funksionit tė mėlqisė, reakcione alergjike, pas pėrdorimit tė gjatė janė raportuar edhe raste tė rralla gjinekomastie dhe hiperplazie gingivale; pas pėrdorimit nė venė mund tė shfaqen hipotension, bradikardi, bllok kardiak dhe asistoli.

Dozimi:

Oralisht: nė aritmitė supraventrikulare, 40-120 mg, 3 herė nė ditė; angina pectoris: 80-120 mg, 3 herė nė ditė; angina pectoris: 80-120 mg, 3 herė nė ditė; hipertension: 240-480 mg nė ditė nė 2-3 doza tė ndara. I.V.: me injektim tė ngadalshėm, pė 2 minuta 5-10 mg, nė rast  nevoje, tek takiaritmitė paroksismale mund tė injektohen edhe 5 mg tė tjera, pas 5-10 minutash.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 40 mg, 80 mg, 160mg, 240mg

Injekcione: 2,5 mg/mL, nė amula 2 mL

 

2.4 BETA BLLOKUESIT

Beta-bllokuesit

Mekanizmi i veprimit:

Nė pėrgjithėsi, tė gjithė antagonistėt beta-adrenergjik bėjnė kompeticion me neurotransmiterėt adrenergjik (p.sh. katekolaminet) pėr lidhje me receptor simpatik. Kėto barna e bllokojnė stimulimin simpatik tė ndėrmjetėsuar nga receptorėt beta1-adrenergjik nė zemėr dhe muskulaturėn e lėmuar. Bllokada e beta1 – receptorėve zvogėlon frekuencėn dhe punėn efektive tė zemrės , zvogėlon shtypjen sistolike dhe diastolike dhe inhibon reflekset qė lindin si pasojė e hipotensionit ortostatik. Zvogėlimi i punės efektive tė zemrės i induktuar nga beta1 antagonizmi shpesh ėshtė i pėrcjellur me njė rritje tė moderuar tė rezistencės vaskulare periferike qė mund tė zmadhohet me beta2 bllokadė ( alfa stimulim i jokundėrshtuar). Si rezultat, beta agjentėt jo-selektivė mund tė shkaktojnė njė zvogėlim mė modest nė shtypjen diastolike tė gjakut krahasuar me beta1 antagonistėt selektiv. Agjentėt joselektivė munden tė bllokojnė nė mėnyrė kompetitive pėrgjegjjen beta2-adrenergjike nė muskulaturėn bronkiale, duke induktuar (potencialisht) bronkospazėm.

Veprimi terapeutik i beta-bllokuesve nė trajtimin e hipertensionit pėrfshin efektin kronotrop negativ i cili zvogėlon punėn e zemrės nė pushim dhe pas sforcimit fizik; efektin inotrop negativ; redukimin e “zbrazjes” simpatike nga ana e SNQ; dhe nė fund supresionin e lirimit tė reninės prej veshkeve. Siē shihet, beta-bllokuesit ndikojnė nė shtypjen e gjakut pėrmes mekanizmave tė ndryshėm.Veprimet tė cilat i ushtrojnė antagonistėt e beta-bllokuesve e qė janė tė dobishme nė shėrimin e hipertensionit poashtu mund tė pėrdoren nė trajtimin e anginės kronike stabile. Reduktimi i kėrkesės sė oksigjenit nga ana e miokardit qė ėshtė i induktuar nga kėta agjentė zvogėlon frekuencėn e sulmeve anginoze, zvogėlon kėrkesėn pėr nitrate dhe rrit tolerancėn gjatė sforcimeve fizike. Veprimet tjera antianginoze pėrfshijnė njė rritje tė furnizimit me oksigjen tė indeve si rezultat i zvogėlimit tė afinitetit tė hemoglobinės pėr oksigjen tė induktuar nga antagonistėt e beta-receptorėve. Reduktimi i agregacionit tė trombociteve mendohet se ka tė bėjė me pengimin e fluksit tė joneve tė kalciumit.Rezultat kritik i veprimit tė beta bllokuesve ėshtė reduktimi i iskemisė miokardiale. Beta bllokuesit mund tė zvogėlojnė serozitetin dhe rikthimin e infarktit, e poashtu edhe tė reduktojnė mortalitetin si pasojė e infarktit tė miokardit. Pėrveē zvogėlimit tė kėrkesės sė miokardit pėr oksigjen, beta bllokuesit posedojnė poashtu karakteristika antiaritmike  nė nivelin nodal tė dhėnėsit tė ritmit tė zemrės.Edhe pse beta bllokada ėshtė mė e dobishme kur inicohet brenda ditėve tė para pas infarktit akut tė miokardit  (sidomos nė nėngrupin e pacientėve me shkallė tė lartė tė rrezikut) reduksioni relativ nė madhėsinė e infarktit si pasojė e pėrdorimit tė beta bllokuesve mund t’i afrohet vlerės prej 10%-30% nė vit. Si rezultat i kėsaj, beta bllokuesit duhet tė konsiderohen si terapi standarde pėr parandalimin sekondar tė reinfarktit  dhe reduktimin e mortalitetit tė mėvonshėm te tė gjithė pacientėt te tė cilėt nuk ka ndonjė kontraindikacion tė qartė pėr pėrdorimin e tyre.

Aplikimet tjera klinike tė beta bllokuesve i bėjnė tė pėrdorshėm pėr veprim nė sistemin kardiovaskular dhe sistemin nervor. Aktiviteti nė sistemin kardiovaskular e mundėson pėrdorimin e tyre nė parandalimin e migrenės dhe nė trajtimin e hipertensionit portal qė ka qėllim parandalimin e gjakderdhjes nga varicet ezofageale. Efektet simpatolitike lejojnė pėrdorimin e beta bllokuesve pėr trajtim tė tremorit esencial, tireotoksikozės dhe kontrollin e anksiozės situative.

Beta bllokuesit, e posaqėrisht propranololi,  pėrdoren pėr trajtimin e tireotoksikozės. Ata mund tė pėrmirėsojnė simptomet shoqėruese tė tireotoksikozės siē ėshtė tremori, palpitacionet, anksioziteti dhe jotolerimi i ngrohtėsisė. D-propranololi dhe nadololi bllokojnė konverzionin e T4 nė T3 , por efekti terapeutik i kėtij veprimi ėshtė minimal.

Beta bllokuesit pėrdoren pėr trajtimin e hipertensionit portal dhe pėr tė parandaluar gjakderdhjen nga varicet ezofageale. Beta bllokuesit joselektivė, siē janė nadololi dhe propranololi zvogėlojnė rrjedhėn e gjakut nė qarkullimin superior kolateral portosistemik dhe rrjedhėn e gjakut nė sistemin splanhnik, dhe zvogėlojnė shtypjen portale venoze. Zvogėlimi i punės efektive tė zemrės  poashtu mund tė reduktojė shtypjen hepatike arteriale dhe atė venoze portale. Shumica e provave e kanė shfrytėzuar pikėn pėrfundimtare terapeutike tė reduktimit tė frekuencės sė zemrės nė gjendje pa sforcime fizike nė vlerė prej 20-25%, ose zvogėlimin e shtypjes hepatike pėr 25% (ose <12 mm Hg). Aktivizimi i alfa-receptorėve tė papenguar shkakton vazokonstrikcion splanhnik, dhe pėr kėtė, zvogėlim tė perfuzionit portal. Efikasiteti i terapisė duket se ka tė bėjė me kompliansė, mungesė tė ascitit dhe me sėmundje mė pak serioze.

Gjatė parandalimit tė kokėdhembjes migrenoze, beta bllokada mund tė pengojė dilatimin arterial, tė inhibojė sekrecionin renal, dhe tė bllokojė lipolizėn e induktuar nga katekolaminet. Bllokada e lipolizės zvogėlon sintezėn e acidit arakidonik dhe pastaj edhe prodhimin e prostaglandineve. Inhibimi i agregimit tė trombociteve ėshtė dukuri sekondare dhe pasojė e reduktimit tė prostaglandineve dhe bllokadės sė adhezionit trombocitar tė induktuar nga katekolaminet. Veprimet tjera pėrfshijnė shtimin e furnizimit indor me oksigjen dhe parandalimin e koagulimit gjatė lirimit tė epinefrinės.

Gjatė trajtimit tė tremorit hereditar ose familjar, beta bllokada kontrollon lėvizjet e jovullnetshme, ritmike dhe oscilatore. Amplituda e tremorit reduktohet por jo edhe frekuenca. Beta bllokuesit mund tė mbisundojnė simptomet periferike, fiziologjike tė anksiozitetit. Beta bllokada mund tė bėjė zbutjen e simptomeve tė anksiozitetit siē janė palpitacionet dhe tremori, por ėshtė mė pak efektive nė kontrollimin e komponenteve psikologjike siē ėshtė frika intenzive.

Beta bllokuesit oftalmologjik pengojnė produksionin e humor aqueous pėrmes inhibimit tė proceseve tė drejtuara nga sistemi adrenergjik brenda zgjatimeve ciliare. Si rezultat i kėtij procesi, shtypja intraokulare ėshtė e reduktuar te pacientėt me shtypje intraokulare tė rritur ose normale. Ky reduktim ndodh pavarėsisht prej prezencės sė glaukomės. Reduktimi i humor aqueous mund tė jetė poashtu pėrgjegjės pėr efektin okular antihipertenziv. Mprehtėsia e tė pamurit, madhėsia e pupillės dhe akomodimi nuk duket se janė tė ndikuara nga beta bllokada.

 

ATENOLOLI

Indikacionet:

Hipertensioni arterial (esencial dhe renal).

Kundėrindikacionet:

Pacientėt me ndjeshmėri tė lartė ndaj barit; bradikardi sinusale: shkalla e 2-tė dhe e 3-tė e bllokut A-V; insuficiencė kardiake kongjestive e dekompenzuar.

Veprimet anėsore:

Bradikardi, ērregullime tė gjumit, ērregullime tė tė pamurit, ekzantema, ērregullime gastrointestinale, insuficiencė kardiake, bllok kardiak, hipotension, parestezi, hipoglikemi.

Dozimi:

Oralisht: 100 mg nė ditė, mė mirė nė mėngjes. Doza maksimale ėshtė 200 mg nė ditė.

I.V.: 5 mg nė kohėzgjatje prej 5 minutash dhe pas 10 minutash 5 mg tė tjera. Pastaj kalohet nė trajtim oral 50 mg nė ēdo 12 orė dhe nė fund 10 mg oralisht, 7 ditė.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 25 mg, 50 mg, 100 mg.

Injekcione: 5 mg/10 mL.

 

KARVEDILOLI

 

LABETALOLI

Indikacionet:

Tek hipertensioni i lehtė, i moderuar dhe i rėndė si dhe hipertensioni gjatė shtatzanisė; angina pectoris me hipertension egzistues. Injekcionet indikohen nė ato raste, kur kontrolli i shpejtė i tensionit ėshtė thelbėsor tek pacientėt me hipertension tė rėndė; hipertensionin e rėndė tek shtatzanitė apo gjatė anestezisė sė pėrgjithshme, kur indikohet njė teknikė hipotensive. Injekcionet indikohen edhe nė epizodat hipertensive pas infarktit akut tė miokardit.

Kundėrindikacionet:

Pacientėt me tejndjeshmėri ndaj barit; bllok i zemrės i shkallės sė dytė ose tė tretė; shok kardiogjen ose gjendje tė tjera qė shoqėrohen me hipotension tė rėndė ose bradikardi tė rėndė. Injekcionet janė tė kontraindikuara nė kontrollin e epizodave hipertensive pas njė infarkti tė miokardit.

Veprimet anėsore:

Dhembje koke, marramendje, letargji, kongjestion i hundės, gjendje shpirtėrore e keqe, djersitje dhe rrallė edemė e nyjeve tė kėmbės.Tė gjitha kėto efekte anėsore shfaqen gjatė javėve tė para tė mjekimit. Dozat e larta shkaktojnė hipotension postural. Nė raste tė rralla mund tė paraqiten miopati toksike, angioedemė e dispne, dėmtime tė melqisė.

Dozimi:

Me rrugė orale: nė fillim 100 mg (pėr tė moshuar 50 mg), 2 herė nė ditė, qė merren gjatė ngrėnjes. Kjo dozė mund tė rritet pas 2 javėsh deri nė njė dozė tė zakonshme 200 mg, 2 herė nė ditė e qė pastaj mund tė arrijė deri nė 800 mg nė ditė, nė  dy doza tė ndara. Doza maksimale ėshtė 2,4 g. I.V.: 50 mg, tė paktėn mbrenda 1 minuti e qė mund tė pėrsėritėt sipas nevojės pas 5 minutash. Doza maksimale 2,4 g. Me perfuzionim nė venė: 2 mg/minutė doza e zakonshme ėshtė 50-200 mg. Hipertensioni tek shtatzania mjekohet mė 20 mg/orė, qė dyfishohet ēdo 30 minuta. Doza maksimale ėshtė 160 mg/orė. Hipertensioni pas infarktit tė miokardit mjekohet me 15 mg/orė qė rritet gradualisht deri nė maksimalisht 120 mg/orė.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 100 mg, 200 mg, 400 mg.

Injekcione; 5 mg/mL nė 5 mL, 20 mL ampula

 

METOPROLOLI

Indikacionet:

Hipertensioni, aritmitė e shfaqura gjatė anestezionit, angina pectoris, tireotoksikoza, profilaksa e migrenės.

Vėrejtje tė posaēme:

Shiko tek propranololi; tė reduktohet doza tek dėmtimi i mėlqisė.

Kundėrindikacionet:

Shiko tek propranololi.

Veprimet anėsore:

Shiko tek propranololi.

Dozimi:

Nėpėrmjet gojės pėr hipertension fillimisht 100 mg nė ditė; doza mbajtėse 100-200 mg nė ditė tė merret nė 1-2 doza. Pėr anginė 50-100 mg tė merret 2-3 herė nė ditė.Pėr aritmi rėndom 50 mg tė merret 2-3 herė nė ditė; nėse ėshtė e nevojshme tė merren deri nė 300 mg nė ditė nė doza tė ndara. Pėr profilaksė tė migrenės tė merren 100-200 mg nė ditė nė doza tė ndara. Pėr tireotoksikozė (terapi pėrcjellėse) tė merren 4 herė nė ditė nga 50 mg.

Nėpėrmjet injekcionit intravenoz pėr aritmi tė jepen deri nė 5mg me shpejtėsi 1-2 mg/minut, nėse ėshtė e nevojshme tė pėrsėritet pas 5 minutash; doza e pėrgjithshme 10-15 mg.

Shėnim: Bradikardisė shumė tė shprehur mund t’i kundėrvihemi me injekcion intravenoz tė  0.6-2.4mg atropinė,  tė ndarė nė doza prej 600 mikrogramėsh; pėr mbidozim konsultoni literaturėn pėrkatėse.

Nė intervenimet kirurgjike, 2-4 mg nėpėrmjet injektimit tė ngadalshėm pėr induksion ose kontrollim tė aritmive tė shfaqura gjatė anestezionit; mund tė jepen deri nė 10 mg maksimalisht nėse ėshtė e nevojshme, nė doza tė ndara 2 miligramshe.

Pėr intervenim tė hershėm mbrenda 12 orėsh tė paraqitjes sė infarktit, tė jepen 5 mg nėpėrmjet injekcionit intravenoz, ēdo 2 minuta deri nė 15 mg maksimalisht duke u pasuar pas 15 minutash, pas dozės sė fundit intravenoze, me 50 mg nėpėrmjet gojės. Doza prej 50 mg vazhdohet tė jepet ēdo 6 orė gjatė 48 orėsh; doza mbajtėse ėshtė 200 mg nė doza tė ndara.

Forma farmaceutike dhe doza:

Tableta: 50mg, 100mg

Tableta me lirim tė modifikuar: 200mg

Injekcione: 5mg/5mL

 

PROPRANOLOLI

Indikacionet:

Hipertensioni, angina pektoris,  mjekimi profilaktik i migrenės, aritmi kardiake,  tireotoksikozė, kardiomiopati hipertrofike obstruktive, feokromocitomė, profilaksė pas infarktit tė miokardit, tahikardi sinusale e pakompensuar, neurozė anksioze.

Kundėrindikacionet:

Shkalla e dytė dhe e tretė e bllokut A-V, astmė bronkiale apo tė dhėna pėr bronhospazmė, insuficiencė kardiake e pa kontrolluar, sindrom i sinusit tė sėmurė, shok kardiogjen.

Veprimet anėsore:

Bradikardi, bronkospazmė, insuficiencė kardiake, vasokonstriksion perferik, ērregullime gastrointestinale, lodhje, ērregullime tė gjumit.

Dozimi:

Tek hipertensioni: nė fillim 80 mg, 2 herė nė ditė, sipas nevojės mund tė rritėt nė intervale javore. Doza mbajtėse luhatet nga 160 deri 320 mg nė ditė. Te hipertensioni postural nė fillim 40 mg, 2 herė nė ditė nė pėrputhje me ritmin e zemrės. Doza maksimale ėshtė 160 mg, 2 herė nė ditė. Feokromocitoma 60 mg pėr 3 ditė; para ndėrhyrjes kirurgjike 30 mg nė ditė, pėr pacientėt qė nuk mund t’i nėnshtrohen ndėrhyrjes kirurgjike. Tek angina pectoris: nė fillim 40 mg, 2-3 herė nė ditė. Doza mbajtėse luhatet 120 deri 140 mg nė ditė. Tek aritmia, kardiopatia hipertrofike obstruktive, tahikardia anksioze dhe tireotoksikoza: 10 deri 40 mg 3 deri 4 herė nė ditė. Tek profilaksa pas infarktit: 40 mg, 4 herė nė ditė pė 2-3 ditė pastaj 80 mg, 2 herė nė ditė duke filluar naga  5 deri 21 ditė pas infarktit

Te profilaksa e migrenės: nė fillim 40 mg, 2 herė nė ditė. Doza mbajtėse ėshtė 80 deri 160 mg, nė ditė.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 10 mg, 40 mg, 80mg

 

SOTALOLI

Indikacionet:

Tabletat dhe injekcionet: aritmitė qė rrezikojnė jetėn, pėrfshirė tahiaritmitė ventrikulare, tahiaritmia ventrikulare simptomatike e paqėndrueshme.

Tabletat si tė vetme: profilaksa e tahikardisė ose fibrilacionit atrial,  tahikardia paroksizmale AV rihyrėse (nodale dhe pėrfshirė edhe rrugėt ndihmėse), tahikardia paroksizmale supraventrikulare pas intervenimit kirurgjik nė zemėr, mbajtja e ritmit sinusal pas kardioverzionit tė fibrilacionit ose flaterit atrial.

Injekcionet si tė vetme: studimi elektrofiziologjik i aritmive tė induktuara ventrikulare dhe supraventrikulare; substituim i pėrkohshėm i tabletave.

Kėshillohet qė pėrdorimi i sotalolit do tė duhej tė kufizohej pėr trajtimin e aritmive ventrikulare ose pėr profilaksė tė aritmive supraventrikulare. Mė nuk do tė duhej tė pėrdorej pėr anginė, hipertension, tireotoksikozė ose pėr parandalime sekondare pas infarktit tė  miokardit; kur bėhet ndėrprerja e sotalolit pėr kėto indikacione, doza do tė duhej tė reduktohej gradualisht.

Vėrejtje tė posaēme:

Shiko tek propranololi; redukto dozėn tek funksioni i zvogėluar i veshkeve (nėse ėshtė i rėndė tė shmanget); korrekto hipokaleminė, hipomagnezeminė ose ērregullimet tjera tė elektrolitėve; diarre e rėndė ose e prolonguar.

Kundėrindikacionet:

Shiko tek propranololi; sindromi kongjenital ose i fituar i QT tė gjatė; torsades de pointes; dėmtimi i veshkeve.

Veprimet anėsore:

Shiko tek propranololi; efekti (proaritmik) aritmogjenik (torsades de pointes-rrezik i shtuar tek femrat).

Dozimi:

Nėpėrmjet gojės: me monitorim EKG dhe matjen e intervalit QT tė korrektuar, aritmitė trajtohen fillimisht me 80 mg nė ditė tė ndarė nė 1-2 doza, duke rritur gradualisht dozėn nė intervale 2-3 ditėshe deri nė dozėn e rėndomtė prej 160-320 mg nė ditė, tė ndarė nė dy doza. Dozat mė tė larta prej 480-640 mg nė ditė pėrdoren pėr aritmitė ventrikulare qė rrezikojnė jetėn, nėn mbikėqyrjen e specialistit.

Aritmitė akute trajtohen me injekcion qė duhet tė jepet mbi 10 minuta  20-120 mg me EKG monitorim, duke e pėrsėritur nėse ėshtė e nevojshme nė intervale 6 orėshe ndėrmjet injekcioneve.

Pėr qėllime diagnostike duhet tė shikohet literatura e produktit.

Shėnim: Tek bradikardia serioze mund tė kundėrveprohet me 0,6-2,4 mg injekcion intravenoz tė sulfatit tė atropinės  tė ndarė nė doza prej 600 mikrogramėsh.

Forma farmaceutike dhe doza:

Tableta tė veshura: 40mg, 80mg, 160mg

Injekcione: 40mg/4mL

 

2.5 BARNAT QĖ NDIKOJNĖ NĖ SISTEMIN RENIN-ANGIOTENZIN DHE DISA BARNA TJERA ANTIHIPERTENZIVE

 

Antihipertenzivėt

Mekanizmi i veprimit:

Agjentėt antihipertenziv zvogėlojnė shtypjen e gjakut me mekanizma tė ndryshėm. Ata mund tė ndryshojnė rezistencėn totale periferike, vėllimin goditės, frekuencėn e zemrės, ose punėn efektive tė zemrės; veprime qė rezultojnė me uljen e shtypjes sė gjakut. Kėto ndryshime kardiovaskulare janė pasojė e veprimeve farmakologjike nė tė cilat bėnė pjesė shpenzimi i joneve tė Na prej muskulaturės sė lėmuar (p.sh. diuretikėt); pengimi i reninės (beta-bllokuesit), pengimi i angiotenzinės    ( ACE inhibuesit, losartan), pengimi i aldosteronit (spironolaktoni); ose zvogėlimi i aktivitetit simpatik (alfa-bllokuesit, beta-bllokuesit, reserpina, guanetidina dhe alfa-agonistėt e SNQ).

Vazodilatimi ėshtė efekti mė prominent qė vėrehet te veprimi i agjentėve antihipertenziv. Ky efekt mė tutje mund tė kategorizohet varėsisht nga pjesa e goditur e sistemit cirkulator. Dilatatorėt venoz (diuretikėt, nitratet) shkaktojnė zvogėlim tė vėllimit goditės dhe tė ngarkesės sistolike. Nė pėrgjithėsi, diuretikėt tiazidė tentojnė tė kenė veprim mė tė shprehur  antihipertenziv se sa diuretikėt e ansės. Dilatatorėt arterial (ACE inhibuesit, hidralazina, minoksidil dhe dihidropiridoni) shkaktojnė zvogėlim tė ngarkesės diastolike dhe zvogėlojnė rezistencėn totale periferike. Vazodilatatorėt e pėrzier (alfa1-antagonistėt periferik) zvogėlojnė si vėllimin goditės ashtu edhe rezistencėn totale periferike. Pėr fat tė keq, ekziston mundėsia e zhvillimit tė tolerancės ndaj veprimit tė tyre. Njė pjesė e veprimit antihipertenziv tė ACE inhibitorėve mund tė jetė si pasojė e potencimit tė bradikininės, njė komponimi vazodilatator.

Agjentėt tjerė ushtrojnė veprimet e tyre drejtpėrdrejt nė muskulin e zemrės.Veprimi negativ inotrop dhe kronotrop i beta-bllokuesve dhe disa Ca-bllokuesve (p.sh. verapamili, diltiazemi) shkaktojnė zvogėlimin e punės efektive tė zemrės, qė mė pastaj redukton shtypjen e gjakut.

Dhe nė fund, losartani dhe valsartani janė barna qė janė akoma duke u hulumtuar dhe tė cilat kanė qenė tė zhvilluara si antagonistė tė receptorėve tė tipit 1 pėr angiotenzinėn II. Kėto barna pengojnė veprimet kardiovaskulare tė angiotenzinės II tė formuar, qė dallon nga veprimi i ACE inhibitorėve tė cilėt pengojnė sintezėn e angiotenzinės II.

 

HIDRALAZINA

Indikacionet:

Hipertension, vetėm apo nė kombinim me antihipertensiv tė tjerė, insuficiencė kardiake kongjestive kronike.

Kundėrindikacionet:

Pacientėt me ndjeshmėri tė lartė nė bar (hidralazinė), tahikardi e rėndė, lupus eritematoz sistemik idiopatik, insuficiencė e miokardit, cor pulmonale, porfiri.

Veprimet anėsore:

Tahikardi, vjellje, dhembje koke, sindrom i ngjashėm me lupus eritematosus sistemik, ekzantemė, ethe, ndryshime nė formulėn e gjakut, neurit periferik.

Dozimi:

Oralisht: 25 mg, 2 herė nė ditė dhe mund tė rritet deri nė  maksimalisht 50 mg 2 herė nė ditė.

I.V.: Tek hipertensioni me komplikime renale dhe tek krizat hipertensive, 5-10 mg tė tretura nė 10 mL NaCl 0.9%, mund tė pėrsėritet pas 20-30 minutave.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 10 mg, 25 mg, 50 mg, 100 mg

Injekcione: 20 mg/mL

 

METILDOPA

Indikacionet:

Te hipertensioni, i kombinuar edhe me diuretik.

Kundėrindikacionet:

Pacientėt me tejndjeshmėri nė bar, te sėmundjet aktive tė mėlqisė sikur hepatiti apo ciroza, depresioni, feokromocitoma, porfiria.

Veprimet anėsore:

Ērregullime gastrointestinale, fyt i thatė, stomatit, sialadenit, edemė, mialgji, kokėdhembje, marramendje, asteni, makth, psikoza tė lehta, testet abnormale funksionale tė mėlqisė, verdhėz, pėshtirosje, vjellje, diarre, tharje goje, pagjumėsi,egzacerbim i anginės, depresion, retencion i lėngjeve, impotencė, dėmtim i mėlqisė, anemi hemolitike, parkinsonizėm, ekzantemė, bradikardi, hipotension postural.

Dozimi:

Nė fillim 250 mg 2-3 herė nė ditė, pėr 2 ditė. Pastaj doza rritet gradualisht nė intervale jo mė pak se dy ditore deri sa tė arrihet rrezultati klinik i dėshiruar. Doza maksimale ditore ėshtė 3g. Nė kombinim me diuretikė mund tė pėrdoren doza mė tė vogla.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 250 mg.

 

NITROPRUSIDI

Indikacionet:

Te krizat hipertensive; pėr kontrollin e hipertensionit nė ndėrhyrjet kirurgjike; insuficiencė kardiake akute ose kronike.

Kundėrindikacionet:

Te dėmtimet e rėnda tė mėlqisė; pamjaftushmėria e vitaminės B12; hipertension kompensator.

Veprimet anėsore:

Dhembje koke, marramendje, mundim, kolika abdominale, djersitje, palpitacione, shqetėsime retrosternale, ulje e numrit tė trombociteve, tahikardi, hiperventilim, aritmi, acidozė e theksuar metabolike.

Dozimi:

Nė krizėn hipertensive me perfuzionim nė venė 0,3 mcg/kg/min., nė fillim e pastaj pėrshtatet njė dozė, rėndom 0,5-6 mcg/kg/min (rreth 20-400 mcg/kg/min), maksimalisht 8 mcg/kg/min. Nėse pas 10 min. nuk arrihet efekti i dėshiruar atėherė ndėrpritet dhe nėse arrihet atėherė perfuzionimi vazhdon pėr pak orė. Tek ata qė kanė pėrdorė antihipertensiv, doza duhet tė jetė mė e vogėl. Pėr kontrollin e hipertensionit nė ndėrhyrjet kirurgjike doza maksimale  ėshtė 1,5 mcg/kg/min. Nė insuficiencėn kardiake 10-15 mcg/min. e qė nė rast nevoje mund tė rritet ēdo 5-10 min. Doza maksimale ėshtė 280 mcg/min.

Format farmaceutike dhe dozat:

Injekcione: 10 mg/mL, nė 5 mL ampulė.

 

 

Inhibuesit e enzimit konvertues tė angiotenzinės (ACE inhibuesit)

Mekanizmi i veprimit:          

Ėshtė mirė e njohur se ACE inhibuesit, duke shėrbyer si substrat pėr ACE , ndėrmjetėsojnė nė konvertimin e angiotenzinės I nė angiotenzinė II. Kjo, pastaj, redukton ndikimin e aldosteronit dhe shkakton rritje refleksive tė sekrecionit tė reninės. Ėshtė interesant, se ka mundėsi tė ekzistimit tė sistemeve ind-specifike renin angiotenzin. Veprimi i ACE inhibitorėve nė kėto sisteme “lokale” mund tė jetė mė shumė pėrgjegjės pėr efektet e tyre klinike se sa veprimet nė sistemet qė ndodhen nė qarkullim. Kėto sisteme lokale veprojnė nė mėnyrė autokrine, parakrine ose intrakrine, dhe besohet se shumė inde , duke pėrfshirė edhe zemrėn, gjėndrrat suprarenale, veshkėn dhe tė tjera posedojnė renin-aldosteron sistemet e veta. Veprimi nė sisteme lokale mund tė shpjegojė pse efektet klinike ACE inhibuese perzistojnė mė gjatė se sa koncentrimi i detektueshėm i barit nė serum. Nė kėtė mėnyrė poashtu mund tė spjegohet dallimi nė efektet klinike tė kėtyre agjentėve nė organet specifike (p.sh. zemėr, veshkė) ose/dhe efektet e caktuara anėsore.

ACE inhibuesit reduktojnė produksionin e angiotenzinės II, duke  ulur hipertenzionin intraglomerular dhe duke reduktuar ndryshimet nė hemodinamikėn renale. Ky veprim zvogėlon proteinurinė, ngadalėson uljen e rrjedhės renale tė plazmės dhe shkallėn e filtrimit glomerular tek pacientėt me nefropati diabetike. Pacientėt me sklerozė sistemike e kanė tė ngritur nivelin e reninės periferike dhe mund tė zhvillojnė krizė sklerodermike renale. Kjo krizė shoqėrohet me fillim tė papritur tė hipertensionit malinj dhe vazhdon me rėnje rapide tė funksionit renal. Ėshtė vėrejtur se ACE inhibuesit janė efektivė te disa pacientėt me kėto kriza sepse shkaktojnė uljen e aktivitetit reninė-induktuar tė angiotenzinės II, reduktojnė  tensionin arterial dhe ruajnė funksionin renal.Tek pacientėt me lupus sistemik efektet e dobishme janė kryesisht tė pėrkufizuara nė kontrollin e hipertensionit.

Aftėsia e ACE inhibitorėve pėr  ndikim nė morbiditetin dhe mortalitetin qė shoqėrojnė sėmundjen iskemike tė zemrės dhe dekompenzimin e zemrės  zgjon mjaft interesim. Gjatė shqyrtimit tė studimeve tė bėra ėshtė pėrfunduar se ACE inhibuesit zvogėlojnė shkallėn e vdekshmėrisė dhe nevojėn e hospitalizimit tek rastet me dekompenzim tė zemrės. Trendi i dėshirueshėm tek rastet me infarkt tė miokardit, aritmitė vdekjepruese tė papritura ose tė pritura, insultet cerebro-vaskulare dhe embolitė pulmonare sugjerojnė se ACE inhibuesit mund tė posedojnė edhe efekte tė tjera tė dobishme. Disa prej tyre pėrfshijnė mekanizėn anti-iskemik, parandalim tė remodelimit ventrikular ose zbutje tė aktivizimit neurohormonal. Prezenca e grupit sulfhidril te kaptoprili ėshtė identifikuar si “gjuetar” potencial i radikaleve tė lira.

 

KAPTOPRILI

Indikacionet:

Hipertensioni.

Kundėrindikacionet:

Te pacientėt me ndjeshmėri tė lartė ndaj barit si dhe ndaj bllokuesve tė tjerė tė enzimės sė konversionit tė angiotensinės.

Veprimet anėsore:

Anoreksi, dhembje abdominale, koll e thatė persistente, ndryshime tė zėrit, hipotension, proteinuri, trombocitopeni, neutropeni, agranulocitozė, hiperkalemi, rritje e nivelit tė enzimeve tė mėlqisė, ikter kolestatik, ērregullime tė funksionit tė veshkeve, pankreasit.

Dozimi:

Kur pėrdoret i vetėm, nė fillim jepen 12.5 mg, 2 herė nė ditė; nė kombinim me diuretikėt, nė fillim pėrdoren 6.25 mg, 2 herė nė ditė. Doza e zakonshme mbajtėse ėshtė 25 mg, 2 herė nė ditė; doza maksimale: 50 mg, 2 herė nė ditė.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 12.5 mg, 25 mg, 50 mg, 100 mg

 

LIZINOPRILI

 

VALSARTANI

Indikacionet:

Hipertensioni

Vėrejtje tė posaēme:

Antagonistėt e angiotenzinės-II do tė duhej tė pėrdoreshin me kujdes nė stenozėn arteriale tė veshkeve. Monitorimi i i koncentrimit plazmatik tė kaliumit ėshtė i kėshillueshėm posaēėrisht tek tė vjetrit dhe tek pacientėt me dėmtim tė veshkeve; doza fillestare mė e ulėt mbase do tė ishte e pėrshtatshme pėr kėta pacientė; dėmtimi i lehtė ose mesatar i mėlqisė.

Kundėrindikacionet:

Dėmtimi i rėndė i mėlqisė, ciroza, obstrukcioni i traktit biliar, laktacioni. Anatagonistėt e receptorėve tė angiotenzinės-II sikurse edhe ACE inhibuesit do tė duhej tė shmangeshin gjatė shtatzanisė.

Veprimet anėsore:

Lodhje, rrallėherė epistaksa; ėshtė raportuar neutropeni.

Dozimi:

Rėndom 80 mg njė herė nė ditė (mė tė vjetrit se 72 vjeē, dėmtimi i lehtė deri mesatar i mėlqisė, zvogėlim i vėllimit intravaskular, fillimisht 40 mg njė herė nė ditė); nėse ėshtė e nevojshme tė rritet doza pas mė sė paku 4 javėsh deri n 160 mg nė ditė (80 mg tek dėmtimi i mėlqisė).

Forma farmaceutike dhe doza:

Kapsulla: Valsartan 40 mg, 80 mg dhe 160 mg

 

Alfa-bllokuesit

Mekanizmi i veprimit:

Fentolamina ėshtė njė antagonist i receptorėve alfa-adrenergjik qė ėshtė e ngjashme me tolazolinėn, por ėshtė shumė mė potente. Fentolamina dhe fenoksibenzamina janė antagonistė tė receptorėve alfa adrenergjik qė karakterizohen me kohė tė shkurtėr tė veprimit dhe me jokompetitivitet. Ato antagonizojnė si alfa1  ashtu edhe alfa2 receptorėt dhe kėshtu bllokojnė veprimin e noradrenalinės dhe adrenalinės qė ndodhen nė qarkullim. Fentolamina ka efekt mė tė dobėt nė mediatorėt e liruar nga mbaresat nervore adrenergjike se sa nė katekolaminet qė ndodhen nė qarkullim. Antagonizmi ndaj alfa-2 receptorėve e rritė nivelin e noradrenalinės nė qarkullim dhe ate si pasojė e humbjes sė fidbekut negativ. Kjo e zvogėlon efektin hipotenziv. Fentolamina poashtu stimulon receptorėt beta adrenergjik nė zemėr dhe nė mushkėri. Tė dy kėto substanca kanė pėrdorim tė kufizuar klinik.

Pėr dallim prej fentolaminės dhe fenoksibenzaminės, doksazosina, prazosina dhe terazosina janė selektive sa i pėrket alfa1 receptorėve. Pėr shkak tė kėtij selektiviteti, tahikardia refleksive dhe zvogėlimi i efektit hipotenziv janė problem mė i vogėl se sa tek fentolamina ose fenoksibenzamina. Bllokada e alfa2 receptorėve periferik  stimulon lirimin e noradrenalinės. (Klonidina poashtu vepron nė alfa2 receptorėt  por ndryshon nga alfa-bllokuesit e pėrmendur nė aftėsėinė e saj tė stimulimit tė alfa2 receptorėve  qendror).

Nė dallim prej antihipertenzivėve tė tjerė, bllokuesit e alfa1 receptorėve ushtrojnė njė veprim pozitiv nė metabolizmin e lipideve edhe pse mund tė ketė diferenca tė vogla individuale nė efektin e tyre. Duke u bazuar nė meta-analizat e bėra nė kohėn e fundit ėshtė vėrejtur se kėto barna e zvogėlojnė holesterolin total, LDL plazmatike dhe tregliceridet plazmatike. Analizat poashtu tregojnė rritje tė HDL, por ky efekt ėshtė mė pak i shprehur te pacientėt nė moshė mė tė vjetėr. Efekti i alfa2 bllokuesve nė profilin e lipideve, nė pėrgjithėsi, ėshtė mė i shprehur te pacientėt me nivel bazal tė ngritur tė lipideve.

 

DOKSAZOSINA

Indikacionet:

Hipertensioni esencial; hiperplazia beninje e prostatės.

Kundėrindikacionet:

Hipersenzitiviteti ndaj doksazosinės dhe derivateve tė kuinazolinės (duke pėrfshirė kėtu edhe prazosinėn dhe terazosinėn).

Veprimet anėsore:

SNQ: marramendja, somnolenca, kokėdhembja, astenia, pėrgjumja.

SKV:  hipotensioni ortostatik, hipotensioni, edema, palpitacionet, aritmitė (tahikardia).

SGI: nauzea, vjellja, diarrea, konstipacioni.

Lėkura: kruarja, egzantema (rash).

Tė tjera: riniti, artralgjia, mialgjia, dhembja, dispnea, faringjiti, ērregullimet e tė pamurit.

Dozimi:

Doza fillestare ėshtė 1 mg nė ditė, pas 1-2 javėsh mund tė rritet nė 2 mg nė ditė e mė vonė nė 4 mg dhe nėse ėshtė e nevojshme 8 mg nė ditė. Doza maksimale ditore ėshtė 16 mg nė ditė!

Format farmaceutike dhe dozat: 

Tableta: 1mg, 2mg, 4mg  dhe  8mg.

 

TERAZOSINA

Indikacionet:

Hipertensioni i lehtė dhe mesatar; hiperplazia beninje e prostatės.

Vėrejtje tė posaēme:

Doza e parė mund tė shkaktojė kolaps pėr shkak tė hipotensionit (mbrenda 30-90 minutash, kėshtu qė duhet tė merren duke pushuar nė shtrat) (mund tė paraqitet gjithashtu me rrtije tė pėrnjėhershme tė dozės).

Veprimet anėsore:

Marramendje, mungesė energjie, edemė periferike. Janė raportuar shpeshtėsitė  e urinimit dhe priapizmi.

Dozimi:

Nė hipertension 1 mg para gjumit (komplianca me kohėn  para gjumit ėshtė e rėndėsishme); doza dyfishohet pas 7 ditėsh nėse ėshtė e nevojshme; doza e rėndomtė e mbajtjes ėshtė 2-10 mg, njė herė nė ditė; dozat mė tepėr se 20 mg nė ditė rrallėherė pėrmirėsojnė efikasitetin.

Forma farmaceutike dhe doza:

Tableta: 2mg, 5mg, 10mg

 

2.6 NITRATET, BLLOKUESIT E KANALEVE TĖ KALCIUMIT DHE AKTIVIZUESIT E KANALEVE TĖ KALIUMIT

Nitratet

Mekanizmi i veprimit:

Trajtimi i anginės pektorale duhet tė rikthejė drejtpeshimin nė mes tė kėrkesės dhe furnizimit tė miokardit me oksigjen. Kjo mund tė arrihet duke e shtuar qarkullimin e gjakut dhe nė mėnyrė konsekuente furnizimin me oksigjen, ose/dhe duke redukuar “ngarkesėn punuese” tė zemrės qė ka si pasojė zvogėlimin e kėrkesės pėr oksigjen.Besohet se nitratet korigjojnė disbalansin e oksigjenit dhe nė kėtė mėnyrė e reduktojnė kėrkesėn e tij. Kjo arrihet nė mėnyrė sekondare pas redukimit tė shtypjes nė sistemin arterial sistemik dhe ate pulmonar (ngarkesa sistolike-afterload) dhe zvogėlimit tė ngarkesės efektive tė zemrės dhe ate mė parė si pasojė e dilatacionit periferik se sa e dilatimit arterial koronar. Nitritet, nė instancė tė fundit relaksojnė enėt venoze periferike, shkaktojnė rritjen e sasisė sė gjakut nė sistemin venoz, zvogėlojnė rikthimin venoz nė zemėr dhe kėshtu zvogėlojnė ngarkesėn diastolike (preload).

Nitritet reduktojnė si rezistencėn arteriale ashtu edhe shtypjen mbushėse venoze qė rezulton me redukimin e distendimit tė murreve tė ventrikulit tė majtė gjatė sistolės dhe nė kėtė mėnyrė zvogėlohet  ngarkesa sistolike. Kėshtu, vazodilatacioni i innuktuar nga nitritet rrit kapacitetin venoz dhe zvogėlon rezistencėn e arteriolave. Me kėtė rast zvogėlohet ngarkesa sistolike, ngarkesa diastolike si dhe kėrkesa pėr oksigjen. Tek pacientėt me zemėr tė shėndoshė mund tė ndodhė rritja e qarkullimit total koronar si pasojė e veprimit tė nitriteve dhe nitrateve, por tek pacientėt me iskemi, kėto substanca nuk rrisin qarkullimin total koronar, por thjeshtė e bėjnė rishpėrndarjen e gjakut nė drejtim tė indeve iskemike. Mendohet se ky efekt ndodhė pėr shkak tė tendencės  tė dilatimit tė enėvė mė tė mėdha tė qarkullimit koronar, qė nė prezencė tė arteriosklerozės, ridrejton shpėrndarjen koronare tė gjakut nė kahje tė  hapėsirave iskemike.

Nitratet relaksojnė muskulaturėn e lėmuar tė mureve tė enėve tė gjakut dhe shkaktojnė vazodilatacion. Ky vazodilatim ėshtė rezultat i dy mekanizmave celularė: rritjes sė GMP-ciklike dhe zvogėlimit tė tromboksanit A2. Dilatimi pėrfshin venat periferike, arteriet periferike, dhe arteriet koronare. Dilatimi venoz  zvogėlon rikthimin e gjakut nė zemėr gjė qė redukton presionin mbushės ventrikular. Puna e miokardit,e poashtu edhe kėrkesa pėr oksigjen zvogėlohet, duke lehtėsuar dhembjen anginoze. Pacientėt me miokardiopati me komponentė kongjestive tė shprehur  do tė kenė dobi prej administrimit intravenoz tė  nitroglicerinės nė rastet  qė kanė tė bėjnė nė rradhė tė parė me kongjestion pulmonar dhe ngarkesė tė lartė diastolike.

Nitritet shkaktojnė njė rritje tė pėrkohshme  refleksive dhe kompenzatore tė punės sė zemrės e poashtu edhe tė kontraktilitetit miokardial, gjė qė normalisht e rrit konsumimin miokardial tė oksigjenit, por zvogėlimi i distendimit tė mureve tė ventrikulit i innuktuar nga nitritet rezulton me njė neto kėrkesė tė zvogėluar pėr oksigjen si dhe zvogėlim tė dhembjes anginoze. Amil nitritet relaksojnė tė gjithė tipet tjera tė muskulaturės sė lėmuar (bronkiale, biliare, gastrointestinale dhe uterine). Nitritet dhe nitratet janė antagonistė funksional tė acetilkolinės, noradrenalinės dhe histaminės.

Pėrdorimi i vazhdueshėm i nitrateve ( oral, transdermal, intravenoz) rezulton me tolerancė ndaj efekteve tė dobishme. Toleranca mund tė zhvillohet brenda 24 deri 48 orėve. Mekanizmi i nėnkuptuar ėshtė shpenzimi i grupeve sulfhidrile brenda receptorit dhe zvogėlimi i prodhimit tė GMP-ciklike. Pėr tė penguar tolerancėn rekomandohet njė periudhė e liruar nga nitratet 8-12 orėshe. P.sh. nitroglicerina transdermale duhet tė vendoset nė mėngjes dhe tė largohet nė mbrėmje. Tek pacientėt me anginė nokturne orari mund tė jetė i kundėrt.

 

DINITRATI I IZOSORBITIT

Indikacionet:

Te angina pectoris, pėr mjekim dhe profilaksė si dhe te insuficienca e ventrikulit tė majtė.

Kundėrindikacionet:

Pacientėt me tejndjeshmėri ndaj barit (nitrateve), infarkti akut i miokardit, anemi e theksuar, shok, kolaps, traumė e kokės, hemoragji cerebrale, hipotension postural, glaukomė kėndngushtė.

Veprimet anėsore:

Dhembje koke, marramendje dhe dobėsim kalimtar si dhe shenja tė tjera tė iskemisė cerebrale pėr shkak tė hipotensionit postural, skuqja e fytyrės, tahikardi, ērregullime gastrointestinale, vjellje, asteni, hipotension, djersitje dhe kolaps. Pas pėrdorimit tė gjatė mund tė shfaqen ekzantema ndėrsa dozat e larta tė barit mund tė shkaktojnė methemoglobinemi.

Dozimi:

Nėn gjuhė, 5-10 mg nė ditė. Nėpėrmjet gojės, nė angina pectoris 30-130 mg nė ditė, nė doza tė ndara: nė insuficiencėn e ventrikulit tė majtė: 40-160 mg dhe nė rast nevoje deri nė 240 mg, nė ditė, nė doza tė ndara. Intravenoz: 2-10 mg/orė duke pasur parasysh tė mos kalohet doza prej 20 mg/orė.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 5 mg, 10 mg, 20mg

Injekcione: 1 mg/mL nė 10 mL ampulė

 

MONONITRATI I ISOSORBITIT

Indikacionet:

Angina pektorale.

Kundėrindikacionet:

Hipersenzitivitet ndaj nitrateve, hipotension i shprehur, glaukomė me kėnd tė mbyllur, shok, infarkt akut i miokardit me shtypje mbushėse tė dobėt tė ventrikulit tė majtė, shtypje kraniale e rritur.

Veprimet anėsore:

SNQ: kokėdhembje, mundim, dobėsim.

SKV: hipotension ortostatik, tahikardi, palpitacione, edemė e ATC.

SGI: nauzea, vjellje.

Lėkura: vazodilatim nė lėkurė, flesh, ekzantemė.

Dozimi:

30-60 mg njė herė nė ditė. Pas disa ditėsh doza mund tė rritet nė 120 mg, njė herė nė ditė..

Format farmaceutike dhe dozat: 

Tableta: 10 mg, 20 mg.

Tableta (retard): 30 mg, 40mg, 60 mg, 120 mg.

 

TRINITRATI I GLICEROLIT

Indikacionet:

Nė profilaksėn dhe mjekimin e angina pectoris; insuficiencė e ventrikulit tė majtė.

Kundėrindikacionet:

Pacientėt me ndjeshmėri tė lartė nė bar (nė nitrate), infarkt akut i miokardit, anemi, trauma tė kokės, hemoragji cerebrale, hipotension, glaukomė kėndngushtė, hipertrofi e prostatės.

Veprimet anėsore:

Dhembje koke, mbėrdhezje, marramendje, tahikardi, hipotension. Dozat e larta mund tė shkaktojnė methemoglobinemi.

Dozimi:

Sublingual: 03-1 mg, 2-4 herė nė ditė. oralisht: 2.4-6.5mg (tableta apo kapsulla me veprim tė zgjatur), 2-3 herė nė ditė. Nė anginėn e rėndė: 10 mg, 3 herė nė ditė. Me injektimintravenoz: 10-100 mikrogram nė minut. Me aerosol: 1-2 doza nėn gjuhė dhe pastaj goja mbyllet.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 1 mg, 2 mg, 3 mg,

Tableta (sublinguale): 0.15 mg, 0.3 mg, 0.4 mg, 0.6 mg

Kapsulla: 2.5 mg, 6.5 mg, 9 mg, 13 mg

Injekcione: 0.5 mg/mL, 5 mg/mL

Aerosol i dozuar: 0.4 mg

 

Bllokuesit e kanaleve tė kalciumit

Mekanizmi i veprimit:

BKK inhibojnė fluksin intracelular tė Ca ekstracelular nėpėr membranat qelizore tė miokardit dhe muskulaturės sė lėmuar tė enėve tė gjakut. Pa marrė parasysh kėto ndryshime, niveli i Ca nė serum mbetet i pandryshuar. Kanalet e Ca nė membranat qelizore tė miokardit dhe nė  muskulaturėn e lėmuar vazale janė selektivė dhe lejojnė njė rrjedhė tė ngadalshme tė Ca, gjė qė ndihmon ndėrlidhjen ekscitim-kontrakcion dhe zbrazjen elektrike (p.sh. faza e platosė nė potencialin e aksionit) tė qelizave pėrquese nė zemėr dhe nė indin vaskular. Kėto barna inhibojnė kėtė rrjedhė brenda, me gjasė duke deformuar kanalet, duke inhibuar mekanizmin portal tė kontrollit jonik dhe/ose duke penguar lirimin e Ca prej retikulumit sarkoplazmatik. Zvogėlimi rezultues i Ca intracelular inhibon proceset kontraktile tė muskulaturės sė lėmuar tė miokardit dhe ka si pasojė dilatimin e arterieve koronare dhe sistemike. Ky veprim pėrmirėson furnizimin e miokardit me oksigjen, zvogėlon rezistencėn periferike totale, zvogėlon shtypjen sistemike tė gjakut dhe ngarkesėn diastolike. Verapamili, ngjashėm me diltiazemin dhe nifedipinėn, nė mėnyrė efektive rrit qarkullimin koronar. Pėr kėto arėsye BKK janė tė suksesshėm nė trajtimin e anginės dhe hipertensionit.

Duhet tė ceket se tė gjithė BKK nuk janė identikė. Deri sa dallimet farmakodinamike nė mes tė anėtarėve tė nėngrupit dihidropiridon ( amlodipin, felodipin, nikardipin, nifedipin etj) janė tė vogla, verapamili ėshtė i veēantė. Pėr dallim prej tė tjerėve verapamili ka efekt farmakodinamik mė tė theksuar  nė indin nodal tė zemrės, qelizat e muskulaturės sė lėmuar vazale, posaēėrisht nė arteriole dhe nė traktin GI.

Efektet elektrofiziologjike tė verapamilit dhe diltiazemit i bėjnė ato tė preferueshme pėr kontrollin dhe/ose konvertimin e disa aritmive supraventrikulare. Veprimi inotrop i nifedipinės ėshtė mė i vogėl nė krahasim me atė tė diltiazemit ose verapamilit. Nė anėn tjetėr, veprimi vazodilatator periferik i verapamilit ėshtė mė pak potent se sa ai i nifedipinės dhe i analogėve tė dihidropiridinės.

Zvogėlimi i Ca intracelular ndikon poashtu nė qelizat e muskulaturės sė lėmuar duke inhibuar proceset kontraktile dhe duke rezultuar me dilatim tė arterieve koronare dhe ato sistemike. Kėto efekte shkaktojnė rritje tė furnizimit tė miokardit me oksigjen, zvogėlim tė rezistencės periferike totale, zvogėlim tė rezistencės vaskulare koronare dhe sistemike, dhe zvogėlim tė ngarkesės diastolike. Ky reduktim nė kėrkesėn e miokardit pėr oksigjen, nė normėn e punės, dhe tonusin vaskular besohet se ėshtė pėrgjegjės pėr efektet e dobishme nė anginė dhe nė veprime antihipertenzive.

 

AMLODIPINA

Indikacionet:

Hipertension, profilaksa tek angina.

Kundėrindikacionet:

I kontraindikuar tek pacientėt me tejndjeshmėri nė bar.

Veprimet anėsore:

Kokėdhembje, somnolencė, lodhje, marramendje, palpitacione, edemė, pėshtirosje, dhembje abdominale, dispne, dhembje tė muskujve, pruritis.

Dozimi:

Tek hipertensioni apo angina fillohet me 5mg nė ditė, doza maks. 10 mg, njė herė nė ditė.

Format farmaceutike dhe dozat: 

Tableta: 2.5mg, 5mg,10mg

 

DILTIAZEMI

Indikacionetet:

Profilaksė dhe mjekim i angina pectoris, hipertensioni.

Kundėrindikacionet:

Sindromi i sinusit tė sėmurė, shkalla e dytė ose e tretė e bllokut A-V (nėse nuk ėshtė vendosur pacemakeri), bradikardi e rėndė, insuficiencė e ventrikulit tė majtė, shtatzani.

Veprimet anėsore:

Bradikardi, bllok sino-atrial, bllok A-V, hipotension, dhembje koke, ērregullime gastrointestinale, edema e nyjės sė kėmbės, hepatit, depresion.

Dozimi:

Nė angina pectoris 60mg 3 herė nė ditė nė rast nevoje doza mund tė rritet deri nė 360mg nė ditė. Doza maksimale ėshtė 480mg nė ditė.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 30 mg, 60 mg, 90 mg, 120 mg.

Injekcione: 5mg/mL.

 

NIFEDIPINA

Indikacionet:

Nė mjekimin dhe profilaksėn e insuficiencės koronare; angina pektoris; gjendje pas infarktit. I indikuar edhe tek hipertensioni, hipertensioni primar dhe sekondar.

Kundėrindikacionet:

Pacientėt me tejndjeshmėri ndaj barit; shok kardiogjen; stenozė e avansuar e aortės ; shtatzani; porfiri; hipotension.

Veprimet anėsore:

Janė tė lehta dhe kalimtare si dhe shfaqen nė fillim tė mjekimit. Si efekte mė tė zakonshme janė: dhembje koke, mundim, edemė e gjymtyrėve tė poshtme, hipotension i lehtė, palpitacioen, reakcione nė lėkurė, shpeshtim i urinimit, ērregullime tė tė pamurit, hiperplazi e gingivave.

Dozimi:

10-20 mg, 2 deri 3 herė nė ditė; doza maksimale ditore ėshtė 120 mg nė ditė.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 10 mg, 20 mg, 40mg.

Kapsulla: 5 mg, 10 mg

 

NIMODIPINA

Indikacionet:

Parandalimi dhe trajtimi i deficitit iskemik neurologjik qė pėrcjell gjakderdhjet subaraknoidale.

Vėrejtje tė posaēme:

Edema cerebrale ose rritja e rrezikshme e shtypjes intrakraniale; tė shmanget pėrdorimi i njėkohshėm i tabletave dhe infuzionit tė nimodipinės , bllokuesve tė kanaleve tė kalciumit, ose beta-bllokuesve; funksioni i zvogėluar i veshkeve ose barnat nefrotoksike; shtatzania; tė shmanget grejpfruti (mund tė alterojė metabolizmin).

Efektet  anėsore:

Hipotension, ndryshim nė ritmin e zemrės, mbėrdhezje, kokėdhembje, ērregullim GI, pėshtirosje, dhe ndjenjė e tė nxehtit; janė raportuar trombocitopenia dhe ileusi; rritje e pėrkohshme e enzimeve tė mėlqisė pas administrimit intravenoz tė nimodipinės.

Dozimi:

Parandalimi i gjakderdhjes subaraknoidale: nėpėrmjet gojės: nga 60 mg ēdo 4 orė (doza e pėrgjithshme ditore 360 mg) duke filluar mbrenda 4 ditėsh nga gjakderdhja subaraknoidale dhe duke vazhduar pėr 21 ditė.

Trajtimi i gjakderdhjes subaraknoidale: nėpėrmjet infuzionit intravenoz duke pėrdorur katetėr tė venės qendrore, fillimisht nga 1mg/orė duke rritur dozėn pas dy orėsh nė 2mg/orė duke siguruar shtypjen e gjakut qė tė mos zbres shumė. Pacientėve me shtypje jostabile tė gjakut ose qė peshojnė mė pak se 70kg, duhet t’u jepen fillimisht 500mikrogram/orė ose nėse ėshtė e nevojshme edhe mė pak. Trajtimi duhet tė fillojė sa mė parė qė ėshtė e mundshme dhe do tė duhej tė zgjas mė sė paku 5 ditė (maksimalisht 14 ditė); nė rast tė intervenimit kirurgjik gjatė trajtimit, tė vazhdohet edhe pėr mė sė paku 5 ditė pas intervenimit.

Forma farmaceutike dhe doza:

Tableta: 30mg

Infuzion intravenoz: 200 mikrogram/mL 50mL

 

VERAPAMILI

Indikacionet:

Aritmi supraventrikulare, angina pectoris, hipertension.

Kundėrindikacionet:

Hipotension, bradikardi, shkalla e dytė dhe e tretė e bllokut A-V, sindromi i sinusit tė sėmurė, shok kardiogjen, bllok sinoatrial, flater atrial ose fibrilim qė ndėrlikon nė sindromin Wolf-Parkinson-White.

Veprimet anėsore:

Konstipacion, mundim, vjellje, dhembje koke, marramendje, skuqje, edemė e kėmbėve, nė raste tė rralla dėmtim i funksionit tė mėlqisė, reakcione alergjike, pas pėrdorimit tė gjatė janė raportuar edhe raste tė rralla gjinekomastie dhe hiperplazie xhinxhivale; pas pėrdorimit nė venė mund tė shfaqen hipotension, bradikardi, bllok kardiak dhe asistoli.

Dozimi:

Oralisht: nė aritmitė supraventrikulare, 40-120 mg, 3 herė nė ditė; angina pectoris: 80-120 mg, 3 herė nė ditė; angina pectoris: 80-120 mg, 3 herė nė ditė; hipertension: 240-480 mg nė ditė nė 2-3 doza tė ndara. I.V.: me injektim tė ngadalshėm, pėr 2 minuta 5-10 mg, nė rast  nevoje, tek takiaritmitė paroksizmale mund tė injektohen edhe 5 mg tė tjera, pas 5-10 minutash.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 40 mg, 80 mg, 160mg, 240mg

Injekcione: 2,5 mg/mL, nė amula 2 mL

 

2.7 SIMPATOMIMETIKĖT

 

ADRENALINA ( EPINEFRINA)

Dozimi:

Nė shok anafilaktik me injekcion I.M. (ose subkutan) 1 mg/mL, shih tabelėn:

        Mosha                    Doza

Nėn 1 vjeē

0.05 mg/mL

1 vjeē

0.1 mg/mL

2 vjeē

0.2 mg/mL

3-4 vjeē

0.3 mg/mL

5 vjeē

0.4 mg/mL

6-12 vjeē

0.5 mg/mL

tė rriturit

0.5-1 mg/mL

 

Kėto doza mund tė pėrsėriten ēdo 10 minuta, duke pasur nė konsideratė shtypjen e gjakut dhe pulsin, pėrderisa tė mos shfaqen shenja pėrmirėsimi.Rruga intravenoze duhet tė pėrdoret me kujdes tė veēantė.

Indikacionet:

Shok anafilaktik, bllok kardiak, sindrom Adams-Stokes, edemė angioneurotike dhe nė status asthmaticus akut.

Kundėrindikacionet:

Pacientėt me ndjeshmėri tė lartė nė adrenalinė; dėmtime cerebrale organike; shok joanafilaktik, kardiomiopati, insuficiencė koronare, glaukomė kėndngushtė, hipertension, hipertiroidizėm.

Veprimet anėsore:

Tahikardi, aritmi, hipertension, angina pectoris, dispne, edemė pulmonare, hemorragji cerebrale dhe subarahnoidale, hemiplegji, cefalgji, tremor, marramendje, vjellje, ankth, dobėsi dhe iskemi lokale.

Dozimi:

Nė shok anafilaktik: 0.5-1 mg I.M. nė varėsi tė tolerancės dhe reagimit klinik tė tė sėmurit. Nė bllok kardiak: 0.3 - 0.5 I.V. ose drejtpėrdrejt nė zemėr doza mund tė pėrsėritet ēdo 5-10 minuta. Nė status asthmaticus: 0.2 - 5 mg nėn lėkurė ose I.M.: ēdo 2 orė nė varėsi nga pėrgjegja klinike e tė sėmurit. Nė raste tė rėnda doza mund tė pėrsėritet ēdo 20 minuta (gjithsejt 3 doza). Fėmijėt: 0.01 mg/kg masė trupore, ēdo 4 orė.

Format farmaceutike dhe dozat:

Injekcione: 0.01 mg/mL (1:100,000), 0.1 mg/mL (1:10,000), 0.5 mg/mL (1:2000), 1 mg/mL (1:1000).

 

2.8 ANTIKOAGULANTĖT DHE PROTAMINA

 

EPOPROSTENOLI

Indikacionet:

Hipertensioni primar pulmonar. Pengimi i agregimit trombocitar gjatė dializės renale.

Kundėrindikacionet:

Hipersenzitiviteti, RDS, qarkullimi fetal perzistent, shantet nga ana e majtė nė tė djathtėn.

Veprimet anėsore:

SNQ: kokėdhembje, parestezione, mundim, anksiozitet, agjitacion.

SKV: dhembje gjoksi, tahikardi, bradikardi, hipotension.

SGI: nauze, dispepsi, dhembje abdominale, vjellje.

SR: dispne.

Lėkura: flesh .

Tė tjera: trombocitopeni, ethe, sepsė, mialgji.

Dozimi:

Nė fillim, 2 nanogram/kg/min. nė formė tė infuzionit I.V. duke e rritur kėtė dozė ēdo 15 min pėr 2nanogram/kg/min. deri sa tė arrihet efekti i dėshiruar. Doza mbajtėse fillestare duhet tė jetė pėr 4nanogram/kg/min mė e vogėl se sa doza maksimale qė ėshtė arritur gjatė dozimit fillestar.

Format farmaceutike dhe dozat: 

Injekcione: 0.5 mg/17mL,  1.5 mg/17 mL

 

 

HEPARINA

Indikacionet:

Tė gjitha rastet me tromboemboli dhe emboli akute; nė parandalimin e trombozės pas operacioneve dhe pas lindjes; si preventivė nė rastet e transfuzionit tė gjakut; nė tromboza tė venave tė thella, tromboflebite; infarktin e mushkrive; infraktin akut tė miokardit; pėr tė ndikuar nė dislipoproteinemitė aterosklerozė dhe pėr parandalimin e aksidenteve tromboembolike te ateroskleroza.

Kundėrindikacionet:

Te pacientėt me ndjeshmėri tė lartė nė bar (heparinė) hemofili, hematoporfiri, ikter, ulcer peptik ose kolit ulcerės.

Veprimet anėsore:

Hemoragji, reakcione alergjike, trombocitopeni, osteoporozė-pas pėrdorimit tė gjatė.

Dozimi:

Trajtimi i trombozave tė thella dhe embolisė pulmonare bėhet me injekcion intravenoz me dozė goditėse prej 5000 njėsive (10.000 njėsi nė emboli tė rėndė pulmonare) duke vazhduar me infuzion kontinual tė 1000-2000 njėsive/orė ose me injekcion S.C. tė 15.000 njėsive ēdo 12 orė (ėshtė esencial monitorimi laboratorik-preferohet nė bazė ditore dhe duke rregulluar dozėn nė bazė tė tij).

Fėmijėt e rritur dhe fėmijėt duhet tė marrin doza mė tė vogla goditėse dhe pastaj nga 15-25 njėsi/kg/orė me injekcion intravenoz, ose 250 njėsi/kg ēdo 12 orė me injekcion subkutan.

Pėr anginė jostabile, okluzion akut periferik i arterieve aplikohet regjim sikurse te tromboza e venave tė thella dhe embolia pulmonare.

Pėr profilaksė kirurgjike nė ortopedi pėrdoret njė regjim i akorduar i dozės (me monitorim) ose mund tė zgjedhet njė heparinė me masė tė ulėt molekulare.

Format farmaceutike dhe dozat:

Injekcione: 1000 I.U./mL, 5000 I.U./mL, 5000 I.U./5mL, 25.000 I.U./5ml

Injekcione heparinė me masė tė ulėt molekulare

Dalteparinė:  2500 I.U./0.2mL, 5000 I.U./0.2mL, 10000 I.U./0.4mL

Certoparinė: 3000 I.U./0.3mL

Enoksaparinė: 2000 I.U./0.2mL, 4000 I.U./0.4mL, 6000 I.U./0.6mL, 8000 I.U./0.8mL

Tinzaparinė: 3500 I.U./0.35mL, 4500 I.U./0.45mL, 10000 I.U./0.5mL

 

PROTAMINA (sulfati)

Format farmaceutike dhe dozat:

Injekcione: 10 mg/mL, nė ampula 5 mL

Indikacionet:

Hemoragji tė shkaktuara nga mbidozimi i heparinės te pacientėt me tejndjeshmėri ndaj barit.

Veprimet anėsore:

Skuqje e lėkurės, bradikardi, hipotension.

Dozimi:

Me injektim tė ngadalshėm nė venė, 1 mg sulfat protamine.

Kundėrindikacionet:

Te hemorragjitė aktive ose tė porsakaluara, endokardit septik me infeksione streptokoksike, hipertension i rėndė, sėmundje pulmonare ose bronkit i rėndė, pankreatit akut, diabet i rėnduar dhe moshė e shtyrė.

Veprimet anėsore:

Ethe, hemorragji, emboli cerebrale, periferike dhe pulmonare si dhe reakcione alergjike.

Dozimi:

Nė pėrgjithėsi protamina jepet nė mėnyrė intravenoze nė doza prej 1 deri 1.5 mg pėr ēdo 100 njėsi tė heparinės nėse ėshtė dhėnė heparina nė mėnyrė intravenoze mbrenda disa minutave paraprake. Nėse kanė kaluar mė tepėr se 30 minuta deri 1 orė prej dhėnjes sė heparinės, protamina do tė duhej tė reduktohej nė pėrafėrsisht gjysmėn e dozės (0.5 deri 0.75 mg pėr 100 njėsi tė heparinės) dhe njė reduktim i mėtejshėm prej njė tė katėrtėn e dozės ėshtė i nevojshėm nėse kanė kaluar mė tepėr se 2 orė.

Format farmaceutike dhe dozat:

Injekcione: 1,000 Nj./mL 5 mL ampulė, 5,000 Nj./mL

5 mL ampulė, 25,000 Nj./mL 5 mL ampulė

 

VARFARINA

Indikacionet:

Mjekim profilaktik tek embolizimet nė sėmundjet reumatike tė zemrės dhe tek fibrilacioni atrial. Profilaksė pas vendosjes sė valvulave protetike tė zemrės. Profilaksė dhe trajtim tek trombozat e venave dhe embolive pulmonare, tek ATI (atak iskemik tranzitor).

Kundėrindikacionet:

Shtatzania, ulcera peptike, hipertension i rėndė, endokarditi bakterial.

Veprimet anėsore:

Hemorragji, ndjeshmėri, diarre, alopeci, nekrozė e lėkurės, disfunksion hepatik, mundim, vjellje dhe pankreatit.

Dozimi:

Sa tė jetė e mundur, para se tė aplikohet doza iniciale duhet tė determinohet koha e protrombinės. Doza induktive (rekrutimit) pėr tė rriturit ėshtė 10 mg nė ditė, 2 ditė. Doza mbajtėse pėrcaktohet nė bazė tė kohės sė protrombinės, rėndom ėshtė 3-9 mg si dozė e vetme nė ditė, nė tė njėjtėn kohė.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 0,5mg, 1mg, 3mg, 5mg

 

2.9 BARNAT KUNDĖR AGREGIMIT TĖ TROMBOCITEVE

 

Barnat qė ndikojnė nė koagulimin e gjakut

Mekanizmi i veprimit:

Procesi i koagulimit tė gjakut paraqet njė interakcion tė qelizave, proteinave dhe hormoneve lokale. Fillimisht, murri i dėmtuar i enės sė gjakut liron tromboksanin i cili stimulon agregimin e trombociteve. Formimi i agregatit tė tillė (primar) tė trombociteve paraqet fazėn e parė prej gjithsejt dy fazave nė procesin e koagulimit tė gjakut dhe me gjasė kjo fazė ėshtė mė e rėndėsishmja nė ndaljen e gjakderdhjes. Faza e dytė pėrfshin njė seri tė koordinuar tė reakcioneve gjatė tė cilave gjenerohet trombina e cila pastaj katalizon transformimin e fibrinogjenit nė fibrinė. Eritrocitet pastaj adherojnė pėr fibrat e fibrinės duke formuar trombin (koagulumin) e vėrtet dhe pėrfundimtar tė gjakut. Nė pėrgjithėsi trombet venoze janė tė pėrbėra prej fibrinės dhe eritrociteve ,ndėrsa ato arteriale prej agregateve trombocitare.

Ēdo fazė e procesit tė koagulimit ėshtė unike sa i pėrket mekanizmit. Pasi qė koagulimi arterial ėshtė i bazuar nė agregimin trombocitar kurse ai venoz mė tepėr mbėshtetet nė njė “kaskadė tė koagulimit”, terapia medikamentoze pėr sėmundje specifike ndryshon varėsisht prej lokalizimit tė sėmundjes brenda sistemit tė qarkullimit tė gjakut. Barnat antitrombocitare pėrdoren pėr tė prevenuar trombet arteriale kurse ato antikoagulante prevenojnė trombozėn venoze. Por, sistemi i koagulimit ėshtė shumė kompleks dhe si pasojė e kėsaj shumė barna mund tė ndėrhyjnė nė njė ose mė shumė procese tė tilla.

Si dhe tek shumica e proceseve tė tjera fiziologjike nė organizėm, edhe nė procesin e koagulimit ekziston njė proces paralel i cili inhibon agregimin e trombociteve. Ky proces ėshtė i ndėrmjetėsuar nga prostaglandina endoteliale vaskulare- prostaciklina. Deri sa tromboksani stimulon agregimin e trombociteve, prostaciklina , dhe ate nė mėnyrė shumė potente, inhibon tė njėjtin proces. Aspirina dhe barnat josteroide antiinflamatore (BJSAI) mund tė interferojnė nė agregimin trombocitar duke i u falėnderuar veprimit tė tyre inhibues nė procesin e sintezės sė prostaglandinės trombocitare- tromboksanit. Mendohet se aspirina nė doza tė vogla inhibon sintezėn e tromboksanit ndėrsa nė doza mė tė mėdha inhibon sintezėn e tė dy prostaglandinave. Efekti i aspirinės nė prostaglandinėn trombocitare perziston gjatė tėrė jetės sė trombocitit ndėrsa efekti i BJSAI nė trombocite ėshtė prezent vetėm gjatė kohės kur BJSAI ėshtė aktiv nė organizėm. Sulfinpirazoni ėshtė BJSAI dhe ėshtė pėrdorur pėr shkak tė aftėsisė sė tij inhibuese nė procesin e agregimit tė trombociteve por sot rrallė shfrytėzohet  pėr kėtė qėllim.

Abciksimabi, dipiridamoli dhe tiklopidina poashtu pengojnė agregimin e trombociteve por me mekanizma tė ndryshme. Abcikimabi dhe tiklopidina interferojnė nė agregimin e trombociteve duke interferuar nė lidhjen e fibrinogjenit pėr receptorėt trombocitar. Sė paku dy tipe tė ADP receptorėve janė identifikuar nė trombocite dhe nė tiklopidinė, dhe analogu i tij, klopidogreli, duket se lidhet nė mėnyrė ireverzibile pėr receptorin ndėrmjetėsues tė inhibicionit tė adenil ciklazės. Dipiridamoli potencon veprimin e AMP- ciklike e cila redukton aktivitetin e tromboksanit A2 qė ėshtė stimilues i agregimit trombocitar. Potencimi i AMP-ciklike pėrmes dipiridamolit arrihet pėrmes: (a) inhibimit tė fosfodiesterazės – enzimit pėrgjegjės pėr metabolizmin e AMP-ciklike, dhe  (b) duke potencuar prostaciklinėn e cila stimulon adenil ciklazėn qė gjeneron AMP-ciklike.Pa marrė parasysh tė gjitha, efekti i dipiridamolit nė agregimin e trombociteve ėshtė mė pak dramatik se sa ai i aspirinės. Pėrdorimi  ticlopidinės ėshtė i pranuar pėr trajtim tė ICV dhe pėrmban nė vete rrezikun nga neutropenia, ndėrsa abciximab nuk mund tė merret per os. Aspirina, nė doza tė vogla, ėshtė medicament i preferuar antitrombocitar.

Disa barna interferojnė nė faza tė ndryshme tė aktivizimit sekvencial tė proteineve qė marrin pjesė nė koagulim. Varfarina inhibon vitaminėn K e cila ėshtė e domosdoshme pėr gjenerimin e faktorėve tė koagulimit. Heparina dhe LMWH (Heparinat me Masė tė Ulėt Molekulare)lidhen pėr antitrombinėn III (AT III) dhe nė kėtė mėnyrė  e rrisin aftėsinė e AT III pėr inaktivizimin e disa faktorėve koagulues, duke pėrfshirė kėtu faktorėt siē janė:trombina, Xa dhe IXa. Vitamina K ėshtė esenciale pėr prodhimin e disa faktorėve tė koagulimit nė mėlqi.Nė prezencė tė varfarinės mėlqia prodhon faktorėt II,VII, IX dhe X  me aftėsi tė ulur koaguluese pėr 30 %. Produkte tė ndryshme tė LMWH kanė aftėsi tė ndryshme pėr inaktivizimin e trombinės dhe faktorit Xa. LMWH siē ėshtė dalteparina, enoksapami, parėsisht veprojnė duke e inhibuar faktorin Xa dhe kanė mė pak mundėsi tė inaktivizojnė trombinėn.Hirudina ėshtė inaktivator direkt i trombinės dhe vepron pavarėsisht nga A III. Vitamina K pėrdoret si antagonist i varfarinės ndėrsa protamina neutralizon veprimin e heparinės. Plazma e freskėt e ngrirė mund tė aplikohet pėr kundėrvėnien e efekteve klinike tė tė gjitha substancave antikoagulante. Frakcioni i proteineve tė plazmės nuk pėrmban proteine tė koagulacionit dhe si i tillė ėshtė terapi joadekuate pėr trajtimin e hipoprotrombinemisė.

Organizmi i njeriut ka aftėsi tė bėjė lizėn e trombit pasi qė ai tė formohet (fibrinoliza). Barnat fibrinolitike potencojnė kėtė proces ndėrsa disa tė tjera e antagonizojnė.Tė gjithė trombolitikėt e kanė tė pėrbashkėt rrugėn pėrfundimtare tė veprimit tė tyre- aktivizimin e plazminės e cila bėn lizėn e fibrinės brenda trombit. Plazmina poashtu bėn shpėrbėrjen e fibrinogjenit, faktorit V dhe faktorit VIII.Fragmentet e fibrinės dhe fibrinogjenit (produktet degraduese) mund tė prevenojnė formimin optimal tė trombit. Poashtu mendohet se koncentrimi i rritur i plazminės ndikon nė funkcionin e trombociteve dhe si pasojė pengon procesin normal tė koagulimit.Pacientėt qė trajtohen me trombolitik intravenoz janė nė njė “gjendje hipokoagulabile” sistemike. Acidi aminokaproik antagonizon veprimin fibrinolitik tė agjentėve trombolitike.Acidi aminokaproik e ndalon lizėn e trombit duke inhibuar substancat plazminogjene aktivizuese ndėrsa aprotinina prevenon fibrinolizėn duke inhibuar plazminėn dhe kalikreinėn.

Dhe nė fund, preparatet komerciale tė faktorėve specifik tė koagulimit pėrdoren kur ekziston mungesa e tyre. Faktori VIII ėshtė faktor i nevojshėm pėr koagulim normal. Ai pėrkohsisht zavendėson kėtė faktor tek njėrėzit qė vuajnė nga hemofilia. Faktori VIII transformon protrombinėn nė trombin ndėrsa trombina, qė ėshtė hemostatik topik, nė mėnyrė direkte konverton fibrinogjenin nė fibrin.

 

ACIDI ACETILSALICILIK

Indikacionet:

Acidi acetilsalicilik ushtron veprim analgjezik, antipiretik dhe antiinflamator prandaj indikohet pėr mjekimin e sėmundjeve reumatike dhe tė ērregullimeve tė tjera muskuloskeletore (duke pėrfshirė edhe artritin juvenil). Ai ushtron edhe veprim antitrombocitar, prandaj indikohet nė profilaksėn e sėmundjeve cerebrovaskulare ose tė infarktit tė miokardit, nė dhembje tė lehta deri mesatare dhe nė gjendje febrile.

Kundėrindikacionet:

Pacientėt me tejndjeshmėri ndaj barit, hemofili dhe ērregullime tė tjera tė koagulimit; ulcerė peptike aktive;

fėmijėt nėn 12 vjeē (pėrveē mjekimit tė artritit juvenil), laktacionit (rreziku i shfaqjes sė Reye sindromės).

Veprimet anėsore:

Ulcera me hemoragji tė fshehta; ērregullime gastriontestinale; hemoragji subkonjunktivale; ērregullime tė tė dėgjuarit; marramendje; konfuzion mendor; angioedemė; bronkospazmė; ekzantemė; rritja e kohės sė koagulimit; miokardit; trombocitopeni; Reye sindromi.

Dozimi: 75-300mg nė ditė

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 100 mg, 300 mg, 500 mg

 

ABCIKSIMABI

Indikacionet:

Preventivė te komplikimet e iskemisė kardiake, preventivė e shkurtėr ( njė muaj ) tek infarkti i miokardit, tek pacientėt me anginė jostabile qė nuk reagojnė nė trajtim me terapi konvencionale.

Kundėrindikacionet:

Hemoragji interne aktive,  tek intervenimet kirurgjike, tek traumat intrakraniale apo intraspinale nė dy muajt e fundit,  te neoplazmat intrakraniale, te malformacionet arteriovenoze, aneurizma, hipertension tė rėndė, hemoragjia, trombocitopenia, vaskuliti, retinopatia hipertenzive ose diabetike.

Veprimet anėsore:

Manifestime hemoragjike, pėshtirosje,  vjellje,  hipertension, bradikardi,  dhembje gjoksi, dhembje shpine, kokėdhembje, ethe, trombocitopeni, rrallė tamponadė kardiake, reakcion tė tejndjeshmėrisė.

Dozimi:

Tė rriturit: nė fillim me injekcion I.V. pėr 1 min., 250mcg/kg, pastaj me infuzion I.V., 125 nanogram/kg /minut (maksimalisht 10mcg/minut).

Format farmaceutike dhe dozat: 

Injekcione:  2mg/mL.

 

DIPIRIDAMOLI

Indikacionet:

Si ndihmės gjatė mjekimit me antikoagulues qė meren oralisht pėr parandalimin e ndėrlikimeve tromboembolike prej valvulave prostatike tė zemrės, ndėrsa i kombinuar mė acid acetilsalicilik indikohet nė sėmurjet trombotike ose nė kardiopatitė iskemike.

Kundėrindikacionet:

Nuk njihet ndonjė kontraindikim absolut i dipiridamolit.

Veprimet anėsore:

Dhembje tė kokės, marramendje, dispepsi, diarre e lehtė dhe ekzantemė.

Dozimi:

Tė rriturit: 300-600mg nė ditė, nė 3 ose 4 doza tė ndara. Fėmijėt: 5mg/kg tė masės, nė doza tė ndara. Duhet pėrdorur para ushqimit.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 25mg, 50mg, 75mg.

 

KLOPIDOGRELI

 

2.10 BARNAT PĖR TRAJTIMIN E INFARKTIT TĖ MIOKARDIT DHE FIBRINOLIZA

 

Trombolitikėt (Fibrinolitikėt)

Mekanizmi i veprimit:

Sistemi fibrinolitik ėshtė njė sistem enzimatik endogjen,veprimi i tė cilit rezulton me zbėrthimin intravaskular tė trombeve nga ana e plazminės, njė enzimi jospecifik, i cili tretė fibrinėn si dhe disa faktorė tė tjerė tė koagulimit. Mirėvajtja e aktivitetit fibrinolitik brenda drejtpeshimit homeostatik sigurohet nga disa inhibitorė qė ndodhen nė qarkullim. Administrimi i trombolitikėve ekzogjen aktivizon sistemin normal fibrinolitik pėrmes rrugėve tė ndryshme, dhe tė gjitha kėto nė fund konvertojnė plazminogjenin nė plazmin gjė qė shkakton tretjen e trombit.

Pėr dallim prej alteplazės, streptokinaza ėshtė aktivator jospecifik i plazminogjenit ( nė qarkullim dhe e lidhur); administrimi i streptokinazės teoretikisht rezulton me gjendje sistemike tė lizės. Efekt sekondar dhe potencialisht jo i dėshirueshėm i administrimit tė streptokinazės ėshtė  induksioni i pėrgjegjjes prokoagulante qė realizohet pėrmes lirimit tė shtuar tė trombinės. Edhe pse pėrgjegjja prokoagulante ndodhė te tė gjithė trombolitikėt, tė dhėnat nga provat in vitro  sugjerojnė se kjo dukuri nė shkallė mė tė lartė haset gjatė administrimt tė streptokinazės. Ekzistojnė mendime se kjo gjendje prokoagulabile e induktuar mund tė ngadalėsojė shpejtėsinė me tė cilėn ndodhė tromboliza e hershme.

Urokinaza ėshtė poashtu aktivator direkt i plazminogjenit dhe indukton efekte sistemike tė ngjashme me ato tė vėrejtura te streptokinaza. Edhe pse urokinaza pėrfitohet nga burimet humane, antigjeniteti nuk ndodhė.

Alteplaza ose t-PA(tissue plasminogen aktivator), ka njė pėrparėsi teorike sepse ėshtė njė agjent trombolitik “tromb specifik” (p.sh. ai lidhet nė mėnyrė specifike pėr plazminogjenin i cili ėshtė lidhur pėr fibrin). Si rezultat, plazmina prodhohet kryesisht nė vendin e trombit patologjik, duke shmangur njė gjendje tė lizės sistemike. Por, duhet tė merret parasysh se ky selektivitet ėshtė relativ, dhe se nė doza mė tė larta janė vėrejtur edhe efekte sistemike.

Duke i shfrytėzuar pėrparėsitė bioteknologjike qė pėrdoren nė prodhimin e alteplazės, ėshtė zhvilluar APSAC(anisoyalated plasminogen streptokinase aktivator complex) me qėllim tė shmangies sė zhvillimit rapid tė njė gjendjeje sistemike tė lizės pas administrimit tė streptokinazės. APSAC ėshtė thjeshtė njė molekulė e streptokinazės e modifikuar me pėrdorimin e teknikės bioteknologjike me qėllim tė krijimit tė kompleksit streptokinazė plazminogjen i cili ngadalė do tė deacetilohej nė streptokinazė nė shkallė tė tillė e cila nuk do tė shkaktojė gjendje tė lizės. Pėr fat tė keq, doza e APSAC e nevojshme pėr tė prodhuar trombolizė efektive ėshtė akoma e mjaftueshme pėr zhvillimin e njė gjendjeje tė lizės.

Tenekteplaza ėshtė fibrinė-specifik, plazminogjen aktivator i rekombinuar i tipit ind-TNK, i cili ushtron veprimin e tij trombolitik nė sistemin fibrinolitik endogjen me qėllim tė konvertimit tė plazminogjenit nė plazmin. Pėr dallim prej streptokinazės ose urokinazės, pjesa mė e madhe e aktivitetit tė alteplazės ose tenekteplazės ėshtė e varur nga prezenca e fibrinės. Nė mungesė tė fibrinės njė sasi minimale e plazminogjenit konvertohet nė plazmin. Tenekteplaza e ka mė tė lartė fibrinė-specifitetin nė krahasim me alteplazėn; sidoqoftė, rėndėsia klinike e fibrinė-specifitetit akoma nuk ėshtė pėrcaktuar.

 

 

ALTEPLAZA

Indikacionet:

Ėshte trombolitik dhe pėrdoret tek tromboza venoze, embolia pulmonare dhe infarkti i miokardit.

Vėrejtje tė veēanta:

Rreziku nga gjakderdhja pėrfshirė ato nga punkcioni venoz ose procedurat invazive, ēdo kompresion i mushkėrive, shtatzania, aneurizma abdominale ose konditat nė tė cilat tromboliza mund tė japė rritje te komplikimeve embolike siē janė atriumi i dilatuar i majtė me fibrilacion atrial (rreziku nga shpėrtėrsimi i trombit dhe si pasojė embolia), retinopatia diabetike (rrezik shumė i vogėl i gjakderdhjes sė retinės), terapia e paradokohshme ose konkurente antokoagulante.

Kundėrindikacionet:

I kontraindikuar tek pacientėt me hemoragji aktive, neoplazmat intrakraniale, malformacionet arteriovenoze, aneurizma, hipertensioni. I kontraindikuar tek pacientėt me traumė apo intervenim kirurgjik intrakranial dhe intraspinal. Pastaj i kontraindikuar edhe tek pacientėt me histori tė hemoragjisė, hemoragjisė subarahnoidale.

Veprimet anėsore:

Hemoragji cerebrale, ethe, hipotension, aritmi, edema, vjellje, pėshtirosje, gjakderdhje spontane             (cerebrale, retroperitonale, gastrointestinale ), anafilaksė.

Dozimi:

Infarkti i miokardit: regjimi i pėrshpejtuar ( i filluar mbrenda 6 orėsh), 15 mg me injekcion intravenoz  i pasuar me infuzion intravenoz tė 50 mg gjatė 30 minutave dhe pastaj 35 mg gjatė 60 minutave (doza e pėrgjithshme 100 mg gjatė 90 minutave); doza mė tė vogla pėrdoren te pacientėt me peshė mė tė vogėl se 65 kg).

Embolia pulmonare: 10 mg me injeckion intravenoz gjatė 1-2 minutave pasuar me infuzion intravenoz tė 90 mg gjatė 2 orėve; maksimalisht 1.5 mg/kg te pacientėt mė tė vogėl sė 65 kg.

Format farmaceutike dhe dozat:

Injekcione:  20mg (11.6 milion Nj), 50mg. (29 milion Nj), 100mg (58 milion Nj)

 

STREPTOKINAZA

Indikacionet:

Tromboza e venave tė thella, embolia pulmonare, tromboembolia akute arteriale, tromboza qendrore venoze ose arteriale e retinės, tromboza e shanteve arteriovenoze; infarkti akut i miokardit.

Vėrejtje tė veēanta:

Rreziku nga gjakderdhja pėrfshirė ato nga punkcioni venoz ose procedurat invazive, ēdo kompresion i mushkėrive, shtatzania, aneurizma abdominale ose konditat nė tė cilat tromboliza mund tė japė rritje te komplikimeve embolike siē janė atriumi i dilatuar i majtė me fibrilacion atrial (rreziku nga shpėrtėrsimi i trombit dhe si pasojė embolia), retinopatia diabetike (rrezik shumė i vigėl i gjakderdhjes sė retinės), terapia e paradokohshme ose konkurente antokoagulante.

Kundėrindikacionet:

Hemoragji ose traumė e paradokohshme ose ndėrhyrje kirurgjike (pėrfshirė ekstraktimin e dhėmbit), defektet e koagulimit, diateza, disekcioni i aortės, koma, histori e sėmundjeve cerebrovaskulare tė paraqitura sė voni me ose pa pasoja tė paaftėsisė, simptome tė mundshme tė ulcerės peptike tė shfaqura sė voni, gjakderdhje e rėndė vaginale, hipertension i rėndė, sėmundje aktive e mushkėrive me kavitete, pankreatiti akut, sėmundjet e rėnda tė mėlqisė, varikozat ezofageale. Mund tė shfaqen edhe reakcione tė kryqėzuara tė reakcioneve alergjike.

Mbetja e prolonguar e antitrupthave tė streptokinazės apo anistreplazės mund tė reduktojė efektivitetin e trajtimit pasues, kėshtu qė asnjėri bar nuk do tė duhet tė pėrdoret sėrish para ditės sė katėrt tė pėrdorimit tė parė.

Veprimet anėsore:

Veprimet anėsore tė trombilitikėve janė kryesisht pėshtirosja, vjellja dhe gjakderdhja.Kur pėrdoren antitrombolitikėt nė infarktin e miokardit mund tė paraqitet aritmia e shkaktuar nga riperfuzioni. Hipotensioni mund gjithashtu tė paraqitet dhe rėndom mund tė kontrollohet me elevacion tė kėmbėve tė pacientit, ose duke reduktuar shpejtėsinė e dhėnjes sė infuzionit ose duke e ndalur pėrkohėsisht infuzionin. Dhembja e shpinės gjithshtu ėshtė raportuar. Gjakderdhja rėndom ėshtė e kufizuar nė vendin e dhėnjes sė injekcionit por hemoragjia intracerebrale ose gjaderdhje nga ndonjė vend tjetėr mund tė paraqiten. Gjakderdhja serioze indikon ndėrprerjen e dhėnjes sė trombolitikėve dhe mund tė kėrkojė administrimin e faktorėve tė koagulimit dhe barnave antifibrinolitike (aprotinina osa acidi traneksamik). Sindromi Guillan-Baré mbas aplikimit tė streptokinazės ėshtė raportuar rrallė.

Dozimi:

Me injekcion intravenoz jepen 250.000 njėsi gjatė 30 minutave pastaj 100.000 njėsi ēdo orė deri nė 12-72 orė varėsisht nga konditat e monitorimit tė parametrave tė faktorėve tė gjakderdhjes (tė konsultohet literatura e prodhuesit).

Nė infarkt tė miokardit pėrdoren 1.500.000 njėsi gjatė 60 minutave.

Me perfuzionim nė venė: nė 30 sekondat e parė perfuzionohen 250.000 Nj.N. dhe pastaj si dozė mbajtėse 100.000 Nj.N. nė orė; kohėzgjatja e mjekimit ndryshon sipas rastit. Nė mjekimin afatshkurtėr pėrdoren 1,500.000 Nj.N. nė orė.

Lokalisht: Infarkti akut i miokardit, 20,000 Nj.N. si dozė mbajtėse 2000-4000 Nj.N. nė minutė. Tromboza dhe emboli perferike akute, subakute dhe kronike, 1000-2000 Nj.N. pėr 3 deri 5 minuta. Doza e pėrgjithshme e pėrdorur ėshtė deri nė 1,200.000 Nj.N. Gjatė pėrdorimit kėshillohet qė tė kryhet pėrcaktimi i kohės sė protrombinės.

Pėr shantet trombotike arteriovenoze dhe pėrdorim intrakoronar te infarkti i miokardit duhet tė konsultohet literatura e prodhuesit.

Dozat dhe format farmaceutike:

Injekcione: 100.000 I.U. amp, 250.000 I.U. amp, 750.000 I.U. amp, 1.5 M I.U. amp

 

2.11 BARNAT ANTIFIBRINOLITIKE DHE  HEMOSTATIKĖT

 

APROTININA

Indikacionet:

Pankreatiti akut dhe nekroza akute e pankreasit, pankreatiti kronik me recidiv, peritonitis, shoku, si masė  preventive pėr ruajtjen e organeve tė tjera abdominale tek intervenimet kirurgjike.

Kundėrindikacionet:

I kontraindikuar tek pacientėt me tejndjeshmėri  nė bar (pasi qė ėshtė i fituar nga mushkėria e lopės atėherė ėshtė i kontraindikuar tek pacientėt tek tė cilėt dihet se kanė hipersensitivitet nė mishin e lopės).

Veprimet anėsore:

Janė tė natyrės alergjike (cianozė, dispne, mundim, palpitacione), prandaj kėrkojnė ndėrprerjen e terapisė.

Dozimi:

I.V. ngadalė 200.000-500.000 Nj, pastaj 50.000 Nj nė orė si infuzion, sipas gjendjes klinike deri nė 100.000Nj nė ditė sė paku 3 ditė. Pastaj dozohet individualisht deri nė 10 ditė.

Format farmaceutike dhe dozat:

Injekcione: 10.000 Nj/mL

 

ETAMSILATI

Indikacionet:

Te profilaksa e gjakderdhjeve kapilare sipėrfaqėsore, tek intervenimet kirurgjikale si dhe tek terapia urgjente e gjakderdhjeve interne postoperative dhe traumatike.

Kundėrindikacionet:

Porfiritė.

Veprimet anėsore:

Pėshtirosje, dhembje koke.

Dozimi:

Nė qėllimet profilaktike: 3 orė para intervenimit kirurgjikal 1-2 tableta. Pėr qėllime terapeutike: ēdo 4-6 orė nga 1 tabletė. Tek fėmijėt: 10-15 mg/kg masė ēdo 8-12 orė.

Format farmaceutike dhe dozat:

Tableta: 500 mg.

 

2.12 BARNAT PĖR RREGULLIMIN E LIPIDEVE

 

Antilipemikėt

Mekanizmi i veprimit:

Endoteliumi vaskular luan njė rol tė rėndėsishėm nė pėrcaktimin e  funksionit vaskular. Dihet se endoteliumi vaskular liron faktorė parakrinė siē ėshtė oksidi nitrik, i cili mund tė ndikojė nė tonusin vaskular, dhe tromboksani, njė prostaglandin i cili mund tė stimulojė agregimin e trombociteve. LDL holesteroli, dhe , posaēėrisht, modifikati i oksiduar i LDL holesterolit i shkaktuar nga indi endotelial, konsiderohet tė jetė njė hap i rėndėsishėm nė procesin aterosklerotik. Marrėdhėnia nė mes tė plazma lipideve tė rritura dhe disfunksionit tė arterieve koronare poashtu ėshtė vėrejtur. LDL kolesteroli i oksiduar mund tė dėmtojė relaksimin arterial tė ndėrmjetėsuar nga endoteliumi. Mendohet se humbja e vazodilatimit tė ndėrmjetėsuar nga endoteli ėshtė pjesėmarrėse nė patogjenezėn e iskemisė koronare. Disa studime kanė treguar marrėdhėnien nė mes tė plazma lipideve tė rritura dhe reaktivitetit tė arterieve koronare ndaj vazokonstrikcionit tė innuktuar nga acetilkolina.

HMG-CoA reduktazė inhibuesit bėjnė kompeticion me HMG-CoA pėr HMG-CoA reduktazė, enzim mikrozomal hepatik. Pengimi i veprimit tė kėtij enzimi zvogėlon sasinė e acidit mevalonik, paraardhėsit tė kolesterolit. Ky proces ndodh nė hepatocite dhe ėshtė njėri prej dy mekanizmave tė cilėt gjenerojnė krijimin e kolesterolit. Kolesteroli  poashtu mund tė shkėputet nga LDL pėrmes endocitozės. Pasi qė de novo sinteza e kolesterolit  dėmtohet nga HMG-CoA reduktazė inhibuesit, rimarrja e kolesterolit nga LDL rritet.

Ėshtė vėrejtur se lovastatina bėn atenuimin e vazokonstrikcionit arterial tė induktuar nga acetilkolina, dhe duket se ky veprim pėrkrahet nga probukoli, njė antilipemik me karakteristika tė supozuara antioksiduese. Prej kur ėshtė vėrejtur mundėsia qė arteriet koronare tė cilat pėrmbajnė pllaka aterosklerotike e kanė tė zvogėluar pėrgjegjjen vazodilatatore, ėshtė menduar se LDL kolesteroli i zvogėluar me HMG-CoA reduktazė inhibitorė mund tė stabilizojė pllakat aterosklerotike, dhe pėr kėtė arėsye  tė parandalojė iskeminė e shkaktuar nga vazokonstrikcioni. Ėshtė vėrejtur se pervastatina redukton incidencėn e vaskulopatisė koronare ,dhe poashtu, incidencėn e ērregullimeve hemodinamike tek transplantimet kardiake tė shkaktuara nga reakcioni i hudhjes sė transplantatit, dhe pėr kėtė arėsye ėshtė lejuar mundėsia e posedimit tė njė veprimi imunologjik tė HMG-CoA reduktazė inhibitorėve.

Sekuesterėt (ndarėsit) e acideve biliare, siē janė kolestiramina dhe kolestipoli, krijojnė komplekse kimike me acide biliare gjatė riqarkullimit enterohepatik tė tyre, dhe nė kėtė mėnyrė i largojnė ato. Pėr kėtė arsye pjesa mė e madhe e veprimit tė tyre kryhet brenda lumenit tė traktit GI.

Mekanizmi i veprimit tė derivateve tė acidit fibrik ėshtė i paqartė. Veprimi parėsor i tyre duket se ka tė bėjė me njė rritje tė aktivitetit tė protein lipazės, por kėto barna  poashtu mund tė zvogėlojnė sintezėn hepatike dhe sekrecionin e VLDL.

Mekanizmi i saktė i veprimit tė dekstrotiroksinės ėshtė i panjohur, por katabolizmi dhe ekskrecioni biliar i kolesterolit ėshtė i shpejtuar. Veprimi kryesor ushtrohet nė LDL. Edhe pse ndodh njė rritje kompenzatore  e sintezės sė LDL, shkatėrrimi i LDL ėshtė mė i madh se sa sinteza e tij.

As mekanizmi i efektit antilipemik tė cilinė e ushtron niacina nuk ėshtė i njohur, por dihet se nuk ka tė bėjė me rolin e tij biokimik tė vitaminės. Kanė qenė tė propozuar disa mekanizma tė mundshėm duke pėrfshirė kėtu zvogėlimin e sintezės hepatike tė LDL dhe VLDL, inhibimin e lirimit tė acideve tė lira yndyrore nga indi dhjamor, dhe inhibimin e lipolizės. Mekanizmi i fundit mund tė jetė pasojė e veprimit inhibitor tė niacinės nė hormone lipolitike.

Probukoli mund tė inhibojė transportin e kolesterolit prej zorrėve dhe mund tė pengojė shndėrrimin e acetateve nė acid mevalonik, qė paraqet njė fazė tė hershme tė sintezės sė kolesterolit. Ky agjent nuk vepron nė fazat e mėvonshme tė sintezės sė kolesterolit. Probukoli poashtu mund tė intensifikojė ekskrecionin fekal tė kolesterolit  dhe acideve biliare pėrmes bilės. Koncentrimet e larta tė kolesterolit nė serum redukohen, por efekti i tij nė koncentrimin e lartė tė triglicerideve nė serum ėshtė i ndryshueshėm. Probukoli zvogėlon koncentrimin e LDL kolesterolit dhe tė HDL kolesterolit nė serum por ka efekt tė vogėl nė VLDL kolesterol.Studimet e bėra in vitro dhe nė shtazė sygjerojnė mundėsinė e posedimit tė karakteristikave antioksiduese tė tij.

 

FLUVASTATINA

Indikacionet:

Tipet IV dhe V tė hiperlipidemisė rezistente nė pėrdorim tė medikamenteve tė tjera dhe nė dietė.

Zvogėlimi i rrezikut nga sėmundjet koronare tek tipi IIb i hiperlipidemisė rezistente nė forma tjera tė mjekimit.

Hiperkolesterolemia primare- tipi IIa. 

Kundėrindikacionet:

Dėmtimet serioze tė veshkeve, hipersenzitivitet ndaj kėtij medikamenti, sėmundjet aktive tė mėlēisė dhe rritja perzistente e pashpjeguar e enzimeve hepatike, shtatzania dhe periudha e tė ushqyerit tė fėmijėve me gji.

Veprimet anėsore:

SNQ: kokėdhimbje, lodhje, dobėsi, insomni.

SGI: dispepsi, diarre, mundim, vjellje, dhembje abdominale, konstipacion, flatulencė, ērregullime nė dhėmb.

SH: trombocitopeni, anemi hemolitike, leukopeni.

SR: sinusit infeksione tė rrugėve tė sipėrme respiratore, rinit, koll, faringit, bronkit.

Tė tjera: Artropati, rritje e nivelit tė enzimeve hepatike, reakcione hipersenzitive (ekzantemė, kruarje), dhembje muskulore.

Dozimi:

20-40 mg nė ditė, nė mbrėmje. Mund tė paraqitet nevoja edhe pėr dy herė nga 40 mg nė ditė.

Format farmaceutike dhe dozat: 

Kapsulla: 20 mg, 40 mg.

 

ATORVASTATINA

 

SIMVASTATINA

 

GEMFIBROZILI

Indikacionet:

Hiperlipidemia e tipit IIa , IIb, III, IV dhe V rezistente nė metoda tjera tė mjekimit.

Zvogėlimi i rrezikut nga sėmundjet koronare tek pacientėt e moshės 40-50 vjeēare me hiperlipidemi rezistente nė metoda tjera tė mjekimit.

Kundėrindikacionet:

Alkoolizmi, dėmtimet e mėlēisė, kolelitiaza, shtatzania dhe periudha e tė ushqyerit me gji.

Veprimet anėsore:

SNQ: kokėdhimbje, dobėsi, marramendje.

SKV: fibrilim atrial.

SGI: dhembje abdominale, diarre, nauze, vjellje, dispepsi, konstipacion, apendicit akut.

Hematologji: anemi, leukopeni, eozinofili, trombocitopeni.

Hepatike: obstruksion i duktuseve biliare, ngritje e nivelit tė enzimeve hepatike.

Dozimi:

Dy herė nė ditė nga 600 mg (para marrjes sė ushqimit).

Format farmaceutike dhe dozat: 

Kapsulla: 300 mg.

Tableta: 600 mg.